Pokarwis (in Pokarwis, lo. dat.-abl. pl.) – Petro Dusburgiškio kronikoje (apie 1326 m. – SRP I 100) minimas kaimas [Notangoje, apie 2 km į pietryčius nuo (1266 m. vokiečių įkurto) Brandenburgo (dab. – rus. Ушаково)], kurio laukuose 1261 m. sausio 22 d. prūsai (notangai) jų Didžiojo sukilimo metu, vadovaujami Herkaus Manto (žr. Monte), laimėjo pirmąsias dideles kautynes su kryžiuočiais [jos pavaizduotos ir mūsų rašytojo Juozo Grušo kūrinyje (tragedijoje): Herkus Mantas. Vilnius 1957]. Tas pr. kaimas vėliau – vok. Pokarben (su -b- iš -v-!), kurį (o ne pr. lytį!) J. Grušas minėtame savo kūrinyje klaidingai lietuvina į Pokarbai.
Iš to dk. (lo.) Pokarwis (dat.-abl. pl.) galima rekonstruoti vv. (kaimo vardą) pr. *Pakarvjai [su *Pă- (ne *Pā-), plg. vv. pr. (dk.) Packarwen (1436 m., žr. Gerullis ON 128 s. v. Pocarwe), kuris lietuvintas į Pakarviaĩ (su Pa- ~ pr. *Pă-), o ne, kaip dabar įprasta daryti, į Pókarviai (su Po- ~ pr. *Pā-).
Vv. pr. *Pakarvjai – prefikso vedinys iš up. pr. *Karvē (= lie. up. Kar̃vė Aukštdvarys) arba *Karvīs (= lie. up. Kar̃vis Plungė, plg. lie. ež. Karvỹs Maišiagala ir Rūdiškės), plg. vv. pr. (dk.) Carwis, Karwen, Carwan ir kt. (dėl jų žr. Gerullis ON 57). Plg., pvz., lie. up. Gė́gė → vv. Pagė́giai.
Pr. up. *Karvē (ar *Karvīs) bei lie. up. Kar̃vė (resp. Kar̃vis), kuriuos sieti su lie. kárvė „Kuh“ ir pan. būtų liaudies etimologija (plg. Schmid Donum Balt. 476), iš kilmės yra visai neaiškūs, žr. ir (dėl lie. up. Kar̃vė) Vanagas HŽ 148t.
Tie pr. bei lie. hidronimai laikytini tolimos senovės reliktais – iš 310 balt. (up.) *Karvē, kuris, man rodos, gali būti iš subst. mob. (fem.) balt. *karvē „ta, kuri besisukanti, sukta (kreiva)“, o šis – fleksijos vedinys iš adj. (ā/o-kamienio) balt. *karvā-/*karva- „besisukantis, suktas (kreivas)“ (plg., pvz., lie. adj. juodà/júodas → subst. mob. juõdė/juõdis, be to, žr. s. v. glumbe). Šis balt. adj. yra matyt iš (adj.) *„turintis (turinti) suktumo (kreivumo) ypatybę“ – fleksijos (kamiengalių *-a-/*-ā) vedinys iš subst. (neutr.) *karu „suktumo ypatybė“ ← adj. (u-kamienis neutr.) balt. *karu „besisukantis, suktas“, plg., pvz., balt. adj. (neutr.) *jatu → subst. (neutr.) *jātu → adj. *jātva-/*jātvā [žr. s. v. *Jāt(u)vā].
Adj. balt. *karu (neutr.) t. y. *karu- „besisukantis, suktas“ – fleksijos vedinys iš verb. balt. *ker- „sukti“ [< ide. *(s)ker- „t. p.“, dėl kurio žr. Pokorny IEW I 935 s. v. (s)ker-; žr. dar s. v. v. kartano, corto, kraklan], plg., pvz., balt. verb. *plet- „plėsti“ (> lie. plẽčia plė̃sti ir kt.) → adj. *platu- (> lie. platùs ir kt.), balt. verb. *brend- „bręsti“ → adj. *brandu- (> lie. brandùs ir kt.).
Greta adj. (u-kamienio) balt. *karu- „besisukantis, suktas“ (← verb. balt. *ker- „sukti“) galėjo atsirasti ir (verb. balt. *ker- „sukti“ →) adj. balt. dial. *keru- „t. p.“ [gal dėl analoginės balsių kaitos, apie tokią kaitą (gana seną!) žr. Kazlauskas Blt IV 126t. ir liter.], plg., pvz., lie. dial. adj. brendùs „brandus“ (LKŽ I² 1030) vietoj senesnio adj. lie. brandùs „t. p.“ Panašiai, kaip iš balt. adj. *karu (neutr.) → subst. *karu (neutr.) išriedėjo adj. *karva-/*karvā- (žr. anksčiau), iš balt. dial. *keru „besisukantis, suktas“ (neutr.) → subst. *keru (neutr.) atsirado adj. balt. dial. *kerva-/*kervā- „besisukantis, suktas“ → adj. lie. dial. ker̃vas (*„besisukiojantis, besikreivojantis“ >) „keverziškas, nerangus“ (LKŽ V 633); iš čia ir verb. lie. kerv-óti „eiti pamažu, svyruojant į šalis“ (LKŽ V 633t.) ir kt. Su tuo adj. balt. dial. *kerva-/*kervā- matyt sietinas ir lie. (up.) Kerv-ė́kštas, kuris turi sufiksą -ėkšta- (su įspraustiniu -k-) ← *-ēsta-.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 309–310 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.