prapolis „wedehoppe (Wiedehopf) – kukutis (Upupa epops L.)“ E 747 nom. sg. masc., kurį taisau į *parpolis „t. p.“ (plg. s. v. v. grabis, prastian) = (o-kamienis) pr. *parpalis (ar *parpulis) < *parpalas „t. p.“ (arba i̯o-kamienis pr. *parpalīs „t. p.“). Jis yra iš (subst.) *„tas, kuris parpia (skleidžia tam tikrą garsą)“ (dėl kukučio balso žr. Ivanauskas LP III 28) – sufikso *-ala- vedinys iš verb. pr. *parp- „parpti (skleisti tam tikrą garsą)“ (plg. PKP II 44, išn. 182) < *balt. *parp- „t. p.“ > lie. par̃p-ti „t. p.“ (→ par̃p-ala-s „tas, kuris parpia“ LKŽ IX 425t. s. v. 1 par̃palas), la. par̃p-t „t. p.“ (→ parp-ala „Brummbär“ ME III 91) → parp-inât „schwatzen“ (ME III 92). Tas verb. balt. *parp- yra matyt onomatopėjinės kilmė̃s (plg. ir pr. penpalo, žr.); vadinasi, pr. *par̃palas bei lie. par̃palas ir la. parpala (žr. anksčiau) gali būti savarankiški dariniai.
Taigi hipotezė, kad pr. (E 747) prapolis sietinas su verb. lie. prapúolu „ich verschwinde“ [Endzelīns SV 234 „laikam“ ir liter.], yra nepatikima, žr. ir, pvz., Fraenkel LEW 666 s. v. pùlti (nei čia, nei kitur pr. prapolis neminimas). Trautmannui (AS 408) šito pr. žodžio kilmė visiškai neaiški, plg. ir Būga RR (Rodyklėse to pr. prapolis nėra). Apskritai pr. prapolis nėra įėjęs į baltų (ir indoeuropiečių) etimologinę literatūrą.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 344 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 15; Hinze LgB V–VI 164; Schmalstieg Blt XXXII (2) 254.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.