preartue „reutel“ E 249 nom. sg. fem. = pr. *prē(j)artuvē < *prēi(j)artuvē [t. y. su cirkumfleksiniu pr. *-ēi- > (E) *-ē-, plg. s. v. semo], kuris buvo matyt „plūgo peilis, pirm norago rėžiantis žemę“. Dėl vok. (E 249) reutel plg. v. v. a. riutel „Pflugreute, Stab zum Beseitigen der sich an das Pflugbrett hängenden Erde“ (Lex 170), plg. dar Trautmann AS 409, Endzelīns SV 234.
Subst. pr. *prēi(j)artuvē „plūgo peilis, pirm norago rėžiantis žemę“ yra iš pr. *„tai, kas (tarsi pridėta) prie arimo įrankio“ – prefikso *prēi- „prie-“ (žr. prei) vedinys turbūt iš subst. (neutr.) pr. *artuvan „arimo įrankis“ [plg., pvz., lie. subst. (desubstantyvinį) príevarpstė „tam tikra verpiamojo ratelio lentelė“ LKŽ X 729], o šis – sufikso *-tuva- vedinys iš verb. pr. *ar-tvei „arti“ (žr. s. v. artoys).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 346 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Larsson NCOP 97t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.