preilaikūt „fuͤrhalten (vorhalten, zeigen) – išsakyti“ III 3914–15 [2922–23] (= mokinti VE 1416), III 475 [3323] (= mokinti VE 187), III 595 [3929] (= mokinti VE 2322), III 7312 [4732] (= mokinti VE 3016) inf. (kalkė iš vok.) < „prilaikyti“ = pr. (III) praef. *prei- „pri-“ (žr. prei) + verb. (inf.) *laikūt „laikyti“ (žr. laikūt).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 350 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 213.
Šis žodis paliudytas ir Danieliaus Kleino „Lietuvių kalbos gramatikoje“. 1653 m. leidimo 19 psl. rašoma: „[Pruſſi] pro vocalibus ſimplicibus frequenter Diphthongis utuntur, ut: turimai pro turime habemus, preilaikut pro prilaikit continere.“ Pažodžiui tai verčiu taip: [prūsai] vietoje paprastų balsių dažnai dvibalsius vartoja, pavyzdžiui turimai vietoje [lietuviško žodžio] turime „turime“, preilaikut vietoje [liet.] prilaikit „prilaikyti, sulaikyti“.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.