batto „stirne (Stirn) – kakta“ E 77 nom. sg. fem. = *kaktā (t. y. *kaktɔ̄-). Šį batto nuo Bezzenbergerio GGA (1874) 1237 įprasta taisyti į *ballo ir sieti su alb. ballë „kakta“, s. ind. bhālam „t. p.“ (įrašuose ir „spindesys“), taip pat lie. dial. bãlas „baltas“ ir kt.; žr. Trautmann AS 310, BSW 29t., Endzelīns SV 150, Fraenkel LEW 32, Walde-Pokorny WIS II 176, Pokorny IEW I 119, Mayrhofer KEWA II 496t., ESSJ II 81, Toporov I 187. Tačiau žr. Vasmer ESRJ I 149 (s. v. белый yra ir alb. ballë, bet nėra pr. žodžio), Būga RR Rodyklės 295 (visai neliečiamas pr. batto). Iš tikrųjų nėra pamato taisyti pr. batto į *ballo: a) E nuoraše nėra nė vieno patikimo atvejo, kur vietoj l būtų parašyta t ir atvirkščiai [abstotten (žr.), krumstus (žr.) nebūtina taisyti į *abstoclen resp. *krumslus], b) raidžių t ir l rašyba anuomet, sprendžiant iš E nuorašo, buvo labai skirtinga, c) batto raidžių tt geriau netaisyti, t. y. interpretuoti ct arba cc ar tc (taisymas t į c bei c į t, kaip prūsistams žinoma, nelaikomas net taisymu). Niekas neatkreipė akių į tai, kad Elbingo žodynėlio raidė „b“ (mažoji), parašymu primenanti mūsiškę „B“ (didžiąją), yra gana panaši į didžiąją „C“ (sutinkamą tik žodžio pradžioje!), kuri parašymu primena mūsiškę „E“ (resp. rusiškąją „Є“): juk ir mūsiškę „B“, atitinkamas jos atkarpas parašius gerokai ploniau, be didesnio įsižiūrėjimo 135 galima sumaišyti su „E“; panašumas tarp tų „b“ ir „C“ buvo matyt dar didesnis Elbingo žodynėlio originale negu išlikusiame jo nuoraše. Trumpai sakant, batto (E 77) taisytinas į *Cacto = *kaktā „kakta“ (t. y. *kaktɔ̄), kurio giminaičiai – lie. kaktà „t. p.“, kãktas „kakta; kambarys trobos gale; alkierius“ (LKŽ V 97), la. kakts bei kakta „die von zwei Seiten gebildete Ecke, der Winkel“ (ME II 139), žr. PKP II 277. Šių visų žodžių etimologija nėra išaiškinta (Fraenkel LEW 206). Reikia manyti, kad jie suponuoja adjektyvinius abstraktus balt. *kaktā́ „išsikišimas“ (fem.) resp. *kaktă „t. p.“ (neutr.) – substantyvais virtusias fem. resp. neutr. formas adjektyvo (tiksliau sakant, partic. praet. pass.) balt. *kakta- „išsikišęs“ = „(iš)kištas“ (plg. s. v. garian), kuris yra *-ta- vedinys iš verb. balt. *kak-, reiškusio maždaug *„kišti“. Šitas balt. *kak- davė a) *„kišti“ > (*„ranką kišti“ >) *„siekti (reichen)“ (žr. s. v. kackint) > *„pasiekti (erreichen)“ [> lie. (pa)kàkti „ausreichen“] bei „pasiekti, vykti“ (> lie. kàkti „vykti; pasiekti“, la. kakt zu Ende kommen“ ir pan.). Turime seną balt.-sl. *kak- „kišti“, greta kurio bus egzistavęs ir balt.-sl. *kek- „t. p.“ [plg. balt.-sl. *bad- ir *bed-, žr. s. v. embaddusisi] > sl. *kek- „t. p.“; jo vedinys (plg. Stang Opusc. 73tt.) – sl. *ček-ati „kaišioti“ [> bulg. чекам „k(a)iš(io)ti“, žr. ESSJ IV 36] bei sl. *ček-ati „laukti“ (l. c. ir liter.), kilęs irgi iš *„kaišioti“ (> *„siekti, geisti“ > „laukti“, plg. lie. geĩsti < *„laukti“, žr. s. v. gēide), plg. ESSJ IV 13t. (ir liter.). Manyčiau, kad balt.-sl. *kek- (: *kak-) „kišti“ savo reikšme nėra inovacinis, ir jis suponuoja ide. *kek- (: *kok-) „kišti“, greta kurio bus egzistavęs ir ide. dial. *keg- (: *kog-) „t. p.“; iš čia yra, pvz., germanų: [ide. dial. *keg- (: *kog-) > germ. (apofon.) >] s. v. a. hak-o „vãgis, kablys“ (< *„išsikišimas“), šved. dial. hōk „kampas, išsikišimas“, ags. haca skląstis“ (< *„užkišimas“), s. v. a. hecchen „durti“ (< *„kišti“) ir kt. Tolimesnės tų balt.-sl.-germ. žodžių giminystės klausimai yra jau atskirai nagrinėtina problema.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 134–135 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Demiraj AE88t.; Matzenauer BKAS 28; Mayrhofer EWA III 369.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.