Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 31–32 psl.

romestue

romestue „barte (Beil mit breiter Schneide) – plačiaašmenis kirvis“ E 532 nom. sg. fem. rekonstruotinas, man rodos, į pr. *rɔmest(u)vē [tiksliau – *rɔmest(u)u̯ē] „t. p.“ [su nekirčiuotu ir prieš *-m- (labialinį!) esančiu *-ɔ-], t. y. *rămest(u)vē [kitaip (dėl *ră-) – PKP II 280], kuris – greičiausiai vietoj senesnio pr. *rĕmest(u)vē „t. p.“ (su nekirčiuotu *rĕ-); čia dėl *rĕ- > *ră- plg. s. v. v. raples, ratinsis.
Pr. žodžio E 532 giminaičiai yra žinomi (žr. Būga RR II 304 ir liter., Endzelīns SV 240 ir liter., Vasmer ESRJ III 468, Fraenkel LEW 717 ir liter., Otkupščikov Blt VII 124t.), 32 tačiau jo rekonstrukcija ir ypač daryba (jos modelis), kuri svarbiausias jo etimologijos klausimas, iki šiol nėra neproblemiška. Tiesa, žodyje pr. (E 532) romestue išskirti sufiksą pr. *-t(u) yra leñgva (plg., pvz., Endzelīns SV 53): betgi tokio sufikso dariniai baltų kalbose paprastai būna deverbatyvai, o pr. (E) romestue segmentas romes- negali būti verbalinis.
Manyčiau, kad pr. *remest(u) „plačiaašmenis kirvis“ (žr. anksčiau) < *„kirtiklis, kapoklis“ (nomen instrumenti, plg. lie. kapoklis „plačiaašmenis kirvis“) yra sufikso *-t(u) vedinys (perdirbinys) iš subst. (gal nomen agentis, plg. Būga l. c., 532t.) balt. *remesa- „kirtėjas, kapotojas“ (> lie. remẽsas „dailidė“ LKŽ XI 428, plg. la. remesis „t. p.“ ME III 509t.), o šis – sufikso *-es- vedinys iš verb. balt. *rem- „kirsti, kapoti“. Toliau žr. (resp. plg.) ypač Būga l. c., 532t., Otkupščikov l. c. (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 108; Smoczyński SEJL 508t. išn. 393.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.