sidis „hartrogelin (Hartriegel) – sedula (Cornus sanguinea)“ E 613; dėl vok. (E 613) hartrogelin „sedula“ (Bezzenberger GGA 1874, p. 1226) plg. v. v. a. harttrügel „t. p.“ (Lex 82).
Šio pr. žodžio etimologija nėra aiški. Hipotezė, siejanti pr. (E) sidis „sedula“ su lenk. świd „t. p.“ ir kt. (Burda KSB VI 339, Trautmann AS 426 ir BSW 296, Vasmer ESRJ III 577, Fraenkel LEW 953, Skok ERHSJ III 372), yra nepatikimà (žr. Endzelīns SV 247).
Manyčiau, kad pr. (E) sidis „sedula (Cornus sanguinea)“ taisytinas į sȋdis (su abreviatūriniu lankeliu ant pirmojo skiemens raidės –i-) = *sindis = subst. (o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. *sindis < *sindas „t. p.“, kurį kildinu iš (subst.) „neaukštas krūmas (toks ir yra Cornus sanguinea!)“ < *„tas, kuris neaukštas, neūžauga“ < (subst.)* „tas, kuris nepasikėlęs, tarsi sėdintis“ (dėl semantinės raidos plg. subst. lie. sėdū̃nas „kas mažas, neūžauga“ LKŽ XII s. v. sėdū̃nas 3) < adj. vak. balt. *sinda- „sėdintis“, o šis – fleksijos vedinys iš verb. (praes.) vak. balt. *sind- „sėda“ (dėl jo žr. s. v. sindats). Man rodos, kad panašios semantinės evoliucijos yra ir subst. lie. sedulà „Cornus sanguinea“ (jo etimologija iki šiol yra gana tamsi, žr. Fraenkel LEW 770) – iš (subst.) „tas, kuris neaukštas, neūžauga“ 105 < *„tas, kuris tarsi sėdintis“ < adj. (fem.) *sedulā „sėdinti“, o šis – sufikso –ul- vedinys iš verb. balt. *sed- „sėdėti“ (t. y. iš jo lyties, turėjusios trumpąjį *-e-); apie visa tai plačiau žr. mano straipsnį S/ŽP 10t.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 104–105 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 45; Matzenauer BKAS 114.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.