siraplis „silber (Silber) – sidabras“ E 524 nom. sg. masc. = pr. *sirablis < *sirablas (t. y. o-kamienis masc., plg. Schmalstieg OP 317), plg. (acc. sg. masc.) sirablan „Silber – sidabrą“ III 4317 [3126].
Pr. *sirablas „sidabras“ suponuoja matyt balt. dial. *sirebla- [(su r-l) > *sirabla-] greta balt. dial. *silebra [(su l-r) > *silabra-], iš kurio išriedėjo lie. sidãbras (čia d-r disimiliuotas iš *l-r), s. lie. (Mž 46310) sidrabas (iš sidãbras), lie. dial. (LKŽ XIV 30) sudãbras (su –u- ← -i-) = la. sudabrs > sudrabs (plg. la. sidrabs < *sidabrs). Bus egzistavusios lytys sl. dial. *sirebr-a [(su r-r) > s. sl. sьrebro ir kt.] ir sl. dial. *silebra- [(su l-r) > luž. aukšt. slěbro ir kt.]. Plg. germ. *silubra- [(su l-r) > go. silubr ir kt.].
Neaišku, kurie iš tų balt., sl., germ. žodžių „sidabras“ (apie 113 juos yra daug rašyta) atspindi senesnį vaizdą, – gal tie, kurie yra su r-l (vadinasi, ir balt. dial. *sirebla- > pr. *sirabla-), plg. Ivanov Blt XIII 231t.
Visi sutinka su tuo, kad balt., sl. ir germ. žodžiai „sidabras“, kuriems būdingas fonetinio atitikimo nereguliarumas (disimiliacija, asimiliacija, metatezė ir kt.), yra neindoeuropietiški skoliniai; jų tėvynė ieškotina gal Kaukaze (plg. Ivanov l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 112–113 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Lehmann GED 303t.; Orel HGE 328t.; Smoczyński SEJL 546.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.