sirgis „hengest (Hengst) – žirgas“ E 430 nom. sg. masc. = pr. *zirgis < *zirgas „t. p.“. Plg. tikrinius žodžius: vv. Sirgelawk (1427 m., Gerullis ON 157) = pr. *Zirga-lauk- „Žirgo laukas“ (plg. lie. Žirgãpievės ir kt., Vanagas HŽ 403t.), Sirgite (1298 m., Gerullis l. c.) = pr. *Zirg-īt-, up. (1290 m.) Sirgun/(1354 m.) Sirguͤne („Sorge-Fluß“ Gerullis ON 158) = pr. *Zirgūnā (> lenk. Dzierzgon, plg. Būga RR III 539) įteka į Drūso (žr. s. v. Drusin) ežerą, avd. Sirgite (Semb., Trautmann PN 92).
Pr. *zirgas „žirgas“ < balt. *źirgas „t. p.“ (> lie. žìrgas = la. zir̂gs) etimologija yra problemiška – ją bando aiškinti keletas hipotezių, žr. ME IV 727 (ir liter.), Fraenkel LEW 1313 (ir liter.), Sabaliauskas LKK X 153t., Urbutis Blt VIII 108.
Iš tų hipotezių geresnė atrodo ta, kuri žodį balt. „žirgas“ gretina su verb. lie. žer̃g-ti ir pan. (Trautmann AS 427 ir liter., Hirt BB XXIV 259, Būga RR II 260, 389, Schmalstieg SP 282, plg. Fraenkel l. c., Sabaliauskas l. c.). Bet ir šią hipotezę, kuriai nepritarė Endzelynas (ME IV 727, plg. ir Fraenkel l. c., Sabaliauskas l. c.), nelengva pagrįsti žodžių darybos (ir semantikos) atžvilgiu ir dėl to, kad verb. lie. žer̃g-ti (ir pan.) visai neturi etimologijos [žr. Fraenkel LEW 1301 (s. v. žer̃gti), 1313t. (s. v. žir̃gti), 1314 (s. v. žìrklės)].
Esu linkęs manyti: verb. lie. žer̃g-ti/žir̃g-ti „žergti (kojas skėsti); sėsti skečiant kojas“ yra iš verb. (su cirkumfleksine šaknimi) balt.*źerg- (praes.)/*źirg- (praet., inf.) „t. p.“ (plg., pvz., 114 verb. lie. per̃ka/pir̃ko/pir̃kti), iš kurio – fleksijos vedinys adj. balt. *źirgas „žergiamas (joti), jojamas“ (derintas su subst. balt. *aśvas „arklys“) → subst. [su akūtine (metatonine) šaknimi] balt. *źirgas „žergiamas, jojamas arklys“ > „žirgas“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 113–114 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Eckert Blt XXX (1) 56; Matzenauer BKAS 115; Smoczyński SEJL 787t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.