sirmes „louge (Lauge) – šarmas“ E 554 galėtų būti ē-kamienis (nom. pl. fem.) pr. *sirmēs „šarmai“ (plg. Pott KSB VI 125, Endzelīns SV 248). Bet gal geriau manyti, kad sirmes (E) parašytas vietoj *sirmis [plg. Trautmann AS 427; trumpasis (ypač nekirčiuotas) *i neretai E parašomas raide e] = subst. (o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. *sirmis „šarmas“ < *sirmas „t. p.“ < vak. balt. *śirmas „t. p.“ (matyt su akūtiniu *-ir-), kuris su ryt. balt. *śarmas „t. p.“ [(su akūtiniu *-ar-) > lie. šármas = la. sãrms] giminiuojasi panašiai kaip 115 vak. balt. *virda- (žr. wīrds) su ryt. balt. *varda- (žr. s. v. wīrds).
Apie lie. šármas bei la. sãrms, neminėdamas pr. (E) sirmes, Būga rašė, kad jie kildintini iš „širmos, šerkšnos (pilkšvos) spalvõs žlugas“ – sietini su adj. la. sir̃ms „žilas“ = lie. dial. (ryt. aukšt.) šìrmas „baltas su maišytais tamsiais plaukais“ resp. laikytini sufikso *-ma- vediniais iš tokio balt. verb., kuris būtų davęs la. *ser̂-t „šerkšnam (pilkšvam) būti“ (Būga RR III 712). Bet šiai (Būgos) hipotezei, kiek man žinoma, niekas nepritarė.
Įprasta manyti, kad pr. (E) sirmes bei lie. šármas = la. sãrms sietini su v. v. a. harn/harm „Harn“, hurnen „(pa)tręšti“ ir kt. [žr., pvz., Trautmann l. c., Trautmann BSW 300, ME III 806, Endzelīns SV 248, Fraenkel LEW 965 (ir liter.), Kluge EWDS 290, Walde-Pokorny WIS I 463, Pokorny IEW I 615], kuriuose įžiūrimas subst. ide. *ḱormno-/*ḱr̥mno- „ätzende, beißende Flüssigkeit, Lauge, Harn“ (Pokorny l. c.) arba verb. ide. *(s)ker- „scheiden“ (Kluge l. c.).
Manyčiau, kad anie tik ką minėtieji balt. ir germ. dialektų žodžiai suponuoja verb. ide.*ḱer/*ḱr̥- „urinare, cacare“ [galbūt perdirbtą į ide. dial. *sḱer, dėl kurio žr. Pokorny IEW I 947t. s. v. sḱer-(d-)] > verb. balt.-sl. *śer-/*śir- „t. p.“ (> sl. *ser-ǫ/*sьr-ati „cacare“, dėl jo žr., pvz., Vasmer ESRJ III 740), iš kurio – sufikso *-ma- vediniai subst. ryt. balt. *śarma-/vak. balt.*śirma- „šlapimas (Harn)“ (plg. v. v. a. harm „t. p.“, žr. anksčiau) > *„į šlapimą panašus skystis“ > „šarmas“; gal ta pati šaknis slypi ir žodyje lie. dial. šarvaĩ (šárvai) „Menstrua der Weiber“ (LKŽ XIV 528 s. v. 1 šarvaĩ), žr. ME III 807 (bet žr. Fraenkel LEW 966 s. v. šárvas 3.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 114–115 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Orel HGE 163; Smoczyński SEJL 624t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.