scalus „kinne (Kinn) – smakras“ E 99 nom. sg. masc., kurio etimologija neaiški [žr. Trautmann AS 428 („unklar“), Endzelīns SV 249 („bez drošas etimoloģijas“)], gali būti pr. *skalus < *skals < *skalas „t. p.“ [plg. pr. *asmus (žr. asmus), *gandarus (žr. gandams)] < (subst.) *„(nu)skėlimas“ – fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. pr.*skel- „skelti“ [didžiai senas subst. actionis darybos modelis, plg., pvz., gr. verb. τεμ- „pjauti“ → subst. τόμος „(at)pjovimas“] < balt. *skel- „t. p.“ (žr. s. v. stolwo); plg. PKP II 311 (išn. 215).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 118 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 116t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.