slaunis „dy (Oberschenkel) – šlaunis“ E 139 nom. sg. fem. = pr. *slaunis; dėl vok. (E 139) dy „šlaunis“ plg. v. v. a. diech (die) „t. p.“ (Lex 30, žr. dar Trautmann AS 431).
Subst. (i-kamienis, fem.) pr. *slaunis „šlaunis“ < balt. *ślaunis „t. p.“ (> lie. šlaunìs „t. p.“, la. slaûne „Schenkelstück“)< ide. *ḱlouni- „šlaunis, klubas ir pan.“ (> s. ind. śróṇi- „sėdynė, šlaunis, klubas“) < *klouni- „t. p.“ (> s. isl. hlaun „strėnos“, lo. clūnis „sėdynė, užpakalis“, kimr. clūn „klubas“). Žr. 131 dar, pvz., Trautmann BSW 306, Fraenkel LEW 1000, Pokorny IEW I 607t.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 130–131 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 717; Matasović EDPC 209; Matzenauer BKAS 119; Mayrhofer EWA II 671t.; Orel HGE 175; Smoczyński HL 97, SEJL 642; Vaan EDL 123.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.