sparis „sparre (Sparren) – gegnė“ E 201 nom. sg. masc. = pr. *sparis < *sparas, kuris (taip pat ir lie. spãras „t. p.“) – germanizmas (plg. v. v. a. sparre „t. p.“ Lex 204).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 142 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 121.; Smoczyński BSI VIII 29t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.