suppis „tham (Damm) – pylimas“ E 327 nom. sg. masc. = pr. *supīs (i̯o-kamienis) yra iš *„bėrimas (pylimas)“ – fleksijos vedinys iš verb. pr. *sup- „berti (pilti)…“ [plg., pvz., lie. (verb. bė́g-ti→) subst. (i̯o-kamienis) bė̃gis „bėgimas“, žr. Skardžius ŽD 63], dėl kurio žr. s. v. passupres. Plg. Būga RR II 610t., Trautmann BSW 293, Fraenkel LEW 944.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 168 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SPJ 158.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.