surgaut „sorgen – rūpintis“ III 6921 [4530] (= rupintiesy „t. p.“ VE 296) inf. = pr. *zurgaut (žr. dar persurgaui), kuris (kaip ir lie. dial. zurgúoti „t. p.“) – germanizmas (Trautmann AS 442, Endzelīns SV 259, Fraenkel LEW 1281 ir liter.)
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 169 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 128; Smoczyński LAV 356.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.