wickis „wicken (Wicken) – vikiai“ E 270 nom. sg. (matyt collectivum) masc. = pr. *vikīs (gal i̯o-kamienis) bei lie. vìkiai „t. p.“ (sg. vìkis) resp. vìkai „t. p.“ (sg. vìkas) ir la. viki „t. p.“ (sg. viks) – skoliniai iš vok. Wicke „t. p.“, žr., pvz., Fraenkel LEW 1249.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 237 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński ALL LVIII 142t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.