wipis „ast (Ast) – šaka“ E 630 nom. sg. = (matyt i̯o-kamienis, masc.) pr. *vipīs yra iš (subst.) pr. *„tas, kuris virpa, tam tikru būdu juda“ – fleksijos vedinys iš verb. pr. *vip- „virpėti, 244 tam tikru būdu judėti“ [dėl darybos plg., pvz., lie. verb. kib- „kibti“ → subst. (i̯o-kamienis) kìbis „varnalėšos segutis“] < verb. balt. *vip-/*veip- „tam tikru būdu judėti/judinti“ [> lie. viẽp-ti „šiepti, perkreipti veidą ir pan.“ (< *„tam tikru būdu judinti veido raumenis“), la. viep-t „t. p.“, lie. vìp-ti „šieptis“] < ide. *u̯eip-/*u̯ip- „t. p.“ > s. ind. vēp-atē „(jis) virpa“ ir kt. (dėl jų žr. Pokorny IEW I 1131t.).
Dėl tokios pr. (E 630) wipis etimologijos plg. Endzelīns (ME IV 669 s. v. viept), Fraenkel LEW 1243; bet jie nesigilino į šio pr. žodžio fonomorfologinę rekonstrukciją (deklinacijos tipas, gramat. giminė) bei jo darybą. Panašiai elgėsi Trautmann AS 462 ir Endzelīns SV 274, kurie pasitenkino pr. žodžio sugretinimu, pirmiausia su s. ind. vēpate „(jis) virpa“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 243–244 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 147.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.