witing (witting) – kilmingųjų prūsų, tarnavusių Ordinui, dk. (nuo 1299 m.) pavadinimas (Töppen AM IV 141tt., Nesselmann Thes. 197t., Frischbier PW II 476) = pr. (matyt) *vītingīs (lietuviškai – výtingis, výtingio); šitaip galėjo prieš Ordino atėjimą vadintis prūsų bajoras.
Pr. *vītingīs „bajoras“ (i̯o- kamienis žodis) šiaip jau galėtų būti slavizmas (plg. lie. bajõras – irgi slavizmas) – skolinys iš vak. sl. *vitędzь (*-dzь perdirbant į pr. *-gīs; plg. Brückner AslPh XX 485, ZslPh II 296, VI 64) < sl. *vitędzь (> rus. витязь „karžygys“ ir kt.); šis sl. žodis yra, be abejo, skolinys iš germ. *vīking- (*-k- perdirbant į sl. *-t-) > s. isl. víkingr „normanas“ ir kt., žr. Vasmer ESRJ I 322t. ir liter.
Bet man rodos patikimiau manyti, kad pr. *vītingīs „bajoras“ yra ne slavizmas, o skandinavizmas [prūsai (ir kuršiai) turėjo 256 ypač glaudžių ryšių su sen. skandinavais!] – skolinys iš germ. (skand.) *vīking- (jo *-k- perdirbant į pr. *-t-, plg. pr. *-kʹ- ← -tʹ- s. v. birgakarkis) > s. isl. víkingr „normanas“ ir kt. Taigi pr. *vītingīs ir sl. vitędzь (abu i̯o-kamieniai) gali būti savarankiški germanizmai.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 255–256 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.