wundan „wasser (Wasser) – vanduo“ E 59 nom.(-acc.) sg. neutr. = pr. *(v)undan [su proteziniu *(v)-], kurį matyt atspindi ir wunda „t. p.“ GrG 10, „wasserre (Wasser) – t. p.“ 268 GrA 6, „aqua – t. p.“ GrF 31; dėl wunda (Gr) parašymo vietoj *wundan (Gr) plg., pvz., s. v. saika.
Šis pr. subst. (neutr.) yra jau masc. (III): nom. sg. (masc.) unds „Wasser – vanduo“ III 597 [3931], III 598 [3932], III 6114 [4117], III 6116 [4118], III 6120 (2×) [4121 (2×)], III 631 [4124]; acc. sg. (masc.) undan „Wasser – vandenį“ III 6117 [4119], III 12915–16 [7922]; gen. sg. (masc.) undas „Wasser – vandens“ III 6312–13 [4134], III 1039 [654]; acc. pl. (masc.) undans „Wasser – vandenis“ III 11924 [756].
Subst. pr. „vanduo“ yra visų etimologiškai gretinamas su la. ûdens, lo. unda, lie. vánduõ, gr. ὕδωρ ir t. t. (žr., pvz., Fraenkel LEW 1195 ir liter.). Pastaba: suponuoti lie. žem. unduõ „vanduo“ (pvz. Endzelīns SV 269, Pokorny IEW I 79) negãlima (Būga RR II 663). Reikia pasakyti, kad žodžio pr. „vanduo“ darybiniai santykiai su tais jo giminaičiais nėra aiškūs.
Lie. vánduo (jaunesnė lytis – lie. vanduõ, žr. Būga RR II 662) bei la. ûdens suponuoja balt. (dial.) *vandō/*unden- „vanduo“ (Stang Vergl. Gr. 296), o šis su *-n- (*und-/*vand-), atėjusiu iš verb. (infiksinio praes.) balt. *und-, – senesnį subst. balt. (dial.) *vadōn/*uden- „vanduo“ (dėl šaknies vokalizmo plg. Schmid LSC 324). Pastarasis galėtų būti perdirbinys iš subst. (heteroklito) ide. (dial.) *u̯odr̥/*uden- „t. p.“ (plg. het. u̯atar/u̯etenaš „t. p.“; žr. dar s. v. udro), o šis – sufikso vedinys iš verb. ide. *u̯o/ed-/*ud- [→ verb. s. ind. und-ati „jie suvilgo“ (su infiksiniu -n-), žr. Pokorny IEW I 78tt.], iš kurio bus atsiradęs ir subst. (matyt K-kamienis) ide. (dial.) *u̯o/ed-/*ud- „vanduo“ (plg. het. u̯iti „vandenyje“ < *u̯ed-). Turbūt iš čia išriedėjo, pvz., balt.-sl. lytys: a) subst. sl. (*vad- +*-ā >) *vadā „vanduo“ > rus. вода „t. p.“ ir kt., b) subst. vak. balt. (*ud- + *-an >) *udan „t. p.“ (neutr., nom.-acc. sg.) → pr. *undan „t. p.“ su *-n- (prieš *-d-), čia atėjusiu iš infiksinio verb. (praes.) balt. *und- [plg. lie. jùngas (= la. jûgs) garso -n- kilmę]; pastarasis faktas, be to, dar kartą liudija, kad tas infiksinis balt. verb. (praes.) egzistavo balt. dialektuose gana ilgai (sl. dialektuose ne tiek ilgai, plg. lie. jùngas ir s. sl. igo santykio istoriją).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 267–268 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 577t.; Beekes EDG 1526t.; Derksen EDSIL 523; Kloekhorst EDHIL 987t.; Larsson NCOP 68; Lehmann GED 395t., 404t.; Matasović EDPC 395t.; Mayrhofer EWA I 279; Orel HGE 435, 451; Rix LIV 658t.; Schmalstieg Blt XXXIV (1) 114, RB V 69tt.; Schmid Blt XXXIII (2) 204; Smoczyński SEJL 719; Vaan EDL 641.
Šį žodį mini Pilypas Ruigys 1745 m. (Betrachtung der Littauiſchen Sprache (...) von Philipp Ruhig, Koͤnigsberg, 1745; 53 psl.): Preußiſch. Wunda Littauiſch. Wandů Deutſch. Waßer.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.