dauris „grosthor (Großtor) – dvivėriai vartai“ E 211; vok. (E 211) grosthor = „das grosse zweiflüglige Hoftor zum Passieren 183 der Fuhrwerke – dvivėriai vartai“ (Nesselmann AM VI 321, Trautmann AS 318, Endzelīns SV 157), jeigu grosthor – dauris (E 211) resp. thoͤre-warto (E 210) netaisytini į grosthor – warto resp. thoͤre – dauris (plg., pvz., E 581 – E 582, žr. PKP II 37). Pr. dauris „grostbor“ (E 211) yra greičiausiai arba klaida vietoj *duaris = *dwaris (Endzelīns FBR XI 182, Endzelīns SV 157, Fraenkel LEW 112, Toporov PJ I 309 ir liter., PKP II 22, 323) arba neklaida – metatezė pr. *daur- iš *dvar- [plg. s. slovėn. dauri (Bezlaj ESS I 122) – iš *dvari < *dvьri, žr. Berneker SEW I 241, Fraenkel l. c.]. Turime matyt i-kamienę nom. pl. (plurale tantum, plg. Trautmann l. c.) lytį pr. *dvarīs (gal pluralizuotą nom.-acc. du. *dvarī́?) greta turbūt pr. (E) *dvarins (acc. pl.) vietoj senosios (K-kamienės) nom. pl. balt.-sl. *dvares „durys, vartai“ greta *durins (acc. pl.) → ryt. balt. *durī́s (acc. pl. > lie. durìs) greta *dures (nom. pl. > lie. dial. dùres) vietoj senesnės ryt. balt. *dvares (nom. pl.). Taigi šaknį balt.-sl. *dvar-/*dur- „durys, vartai“, kilusią iš ide. *dhu̯or-/*dhur- [> s. ind. (nom. pl.) dvā́raḥ/(acc. pl.) dúraḥ (duráḥ) ir pan.], vak. baltai (prūsai) unifikavo į *dvar-, o ryt. balt. – į *dur- = sl. *dur- →*du̯r̥- (plg. gr. *θϝαρ-ϳος > θαιρός „durų vyris“) > *dvir- (> s. sl. dvьrь „durys“ ir kt., dėl jų žr. ESSJ V 171t.). Matyt šio balt.-sl. *dvar- (: *dur-) „durys, vartai“ fleksiniai vediniai yra ryt. balt. (nom.-acc. sg. neutr.) *dvară (resp. *dvari̯ā) > la. dvars (resp. dvaŗš) „eine Art Pforte, welche aus schiebbaren, liegenden Stangen besteht“ (ME I 537), lie. dvãras „kiemas (aikštė prie gyvenamojo namo)“ (šia reikšme vargu ar slavizmas) = s. sl. dvorъ „αὐλή“ ir kt. < sl. (nom.-acc. sg. neutr.) *dvaran (: s. ind. dvā́ram „durys, vartai“) ← *dvară (žr. Mažiulis BS 86t.); šitaip galvojant, pr. dauris = *duaris (= *dwaris) laikyti o- arba i̯o-kamieniu žodžiu (neutr.) yra rizikinga (būtų E parašyta ne dauris, o *dauran arba *daurian). Lie. dial. dvér-ti (dvę̃ra, dvẽro) „stebulės ir pan. kiaurymei paplatėti“ (LKŽ II² 952) yra turbūt archaizmas (plg. Endzelīns FBR XIX 198, Fraenkel LEW 112, Pokorny IEW I 279, ESSJ V 170), suponuojantis verb. balt.-sl. *dver- (: *dur-) „at(si)verti, at(si)daryti“ < verb. ide. *dhu̯er-/*dhur- „t. p.“ → subst. ide. *dhu̯or-/184 *dhur- „durys, vartai“, iš kurio, be minėtų balt.-sl. ir indoir. substantyvų, turime dar: s. isl. dyrr „durys“ (nom. pl. < *dhures), go. daur „vartai“ [< *dhuro(m)], kimr. dor „durys“ (< *dhu-rā ar *dhu̯orā), lo. forēs „dvivėrės durys“ (nom. pl. iš K-kamienės *dhu̯ores), gr. θύρᾱ „durys“ ir t. t. (Pokorny IEW I 278t.). Žr. dar Benveniste Vocab. I 311tt.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 182–184 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 566t.; Demiraj AE 129t.; Derksen EDSIL 128; ESSJ V 169tt.; Lehmann GED 89; Matasović EDPC 111t.; Matzenauer BKAS 33; Mayrhofer EWA I 764t.; Orel HGE 79t.; Smoczyński SEJL 135t.; Vaan EDL 233.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.