dīnckun „danck (Dank) – (pa)dėką“ III 13115 [812] = *dīnkun (acc. sg. fem.) – vietoj *dīnkan (acc. sg. fem.), išvirtusios į *dīn-kun dėl formos (nom. sg. fem.) *dīnku (III, t. y. su *-ŭ) < *dinkū [baritonas, dėl to nekirčiuotas *-ū davė pr. (III) *-ŭ, žr. PKP II 251t.] < *dinkā – skolinys iš lenk. dzięka „(pa)dėka“. Kad pr. *dinkū < *dinkā buvo baritonas, rodo šio pr. žodžio originalas – lenk. dzięka (kirčiuotas, aišku, šaknyje), kuris kartu su dziękować, kaip seniai žinoma, yra germanizmai (iš vok. kalbos).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 205 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński DL 14.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.