Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 206–207 psl.

dirsos ginthos

dirsos ginthos „ein gut man (ein guter Mann) – geras(is) žmogus, vyras“ GrG 97, dyrsosgyntos „fromman (frommer Mann) – šaunus, geras, drąsus žmogus, vyras“ GrA 80, dyrsosgintos „bonus vir“ GrF 79 nom. sg. masc. Dėl vok. from (GrA 80) plg. v. v. a. frum, from „tüchtig, brav, gut, tapfer“ Lex 300, n. v. a. from, frum „tüchtig, brav“ Götze FG 91 (plg. ir Trautmann AS 321), plg. dar vok. fromme acc. pl. (III 5212), verčiamą į pr. labbans acc. pl. (III 5314), bei vok. gute acc. pl. (III 5213), verčiamą irgi į tą patį pr. labbans acc. pl. (III 5317). Kad samplaika dyrsosgyntos (GrA) = dyrsos gyntos yra ne nom. pl. fem. (kaip teigia Trautmann l. c., Endzelīns SV 160, Toporov PJ I 349), o nom. sg. (masc.), rodo „ein gut man“ (GrG 97), „bonus vir“ (GrF 79). Šioje samplaikoje slypi matyt (nom. sg. masc.) *dirsus *gintus (ar *gintas?) „šaunus, drąsus žmogus“ su pr. adj. *dirsus (u-kam.) „drąsus“ (Būga Aist. St. 149). Spėti, kad pr. dirsos yra *dirsus (o ne *dirzus), norėtųsi dėl to, kad šis pr. žodis sietinas turbūt su pr. avd. Dirs-une 1292 m. (Trautmann PN 25), o pastarasis – su lie. avd. (< kurš. ar pr.) Dirs-ūnas (žr. Gerullis ON 28, Endzelīns l. c.), plg. lie. drąs-ūnas „drąsuolis“ (Skardžius ŽD 279). Pr. dirsos = *dirsus naudai liudija ir lie. 207 drąsùs = la. drùošs, vestinas iš lie.-la. verb. *drens- (= lie drę̃s-a „drįsta“), atsiradusio (galbūt apibendrinant infiksą -n- plg. Trautmann BSW 60) iš *dres-, kurio santykis su pr. *dirs- (= *dirs-us) būtų panašus į lie. prẽk-ė : pir̃k-ti ir pan., plg. dar lie. plet- „plečia“ (: plat-ùs = la. plašs) su gr. πλατύς < *pl̥t- ir kt.
Pagaliau, pr. dirsos skaitymui *dirsus (ne *dirzus) neprieštarauja ir jo giminaitis sl. *dьrzъ „drąsus“ (> s. sl. drьzъ ir kt.), kildintinas irgi iš senesnio sl. *dirsus (Trautmann l. c., Vasmer ESRJ I 503t., ESSJ V 228t.): prūsų kalba (archajiškiausia baltų kalba!) šito -s- neišvirtimo į -z- atžvilgiu lengvai galėjo būti archajiškesnė negu slavų. Vak. balt.-sl. *dirsus „drąsus“ giminaičiai – gr. θρασύς „t. p.“, s. ind. dhr̥ṣṇúḥ „t. p.“, dhr̥ṣú- „t. p.“, s. pers. adạršnauš „jis drįso“, go. ga-dars „išdrįstu“ (Pokorny IEW I 254); žr. dar dīrstlan.
Pr. gyntos = *gintus „žmogus“ galima vesti iš „giminaitis (giminės žmogus)“ ir sieti su lie. gentìs „giminaitis“ (i-kam.!): abu turi tą pačią (apofoniškai besiskiriančią) šaknį balt. *gen- (resp. *gin-) < ide. *gen- (resp. *gn̥-) „gim(dy)ti“ (dėl pr. *gin- resp. lie. gen- vietoj pr. *zin- resp. lie. *žen- žr. Fraenkel LEW 147 ir liter.; be to, atsižvelgtina, kad baltų kalbose yra ne vienas „kentumiškumas“) ir sufiksus pr. *-tu- resp. lie. -ti-, kurie čia galėjo būti sinoniminiai, t. y. šie pr. resp. lie. vediniai iš pradžių galėjo būti abstraktai neutra – *gintu resp. *genti (nom.-acc. sg. neutr.) „gimimas giminė“ (plg. inf. pr. *-tu- resp. lie. -ti-, apie juos žr. Mažiulis Blt III 40–42, žr. dar idem BS 262tt.), vėliau pasidarę ne neutra; panašios darybos yra ir s. ind. jantúḥ „tvarinys, žmogus“ (: pr. *gintus, plg. Būga Aist. St. 149) resp. lo. gēns „giminė, padermė“ (: lie. gentìs), kurie iš pradžių (bent jau darybiniu modeliu) irgi galėjo būti neutra. Kaip iš „giminė̃s (padermės)“ atsirado „giminaitis“ (ir pan.), šitai nebesunku paaiškinti, plg., pvz., lie. giminė̃ „padermė; giminaitis“ (LKŽ III 309). Plg. Endzelīns SV 160t. (ir liter.), Toporov PJ I 350 (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai
    Lit.: Beekes EDG 534t.; Derksen EDSIL 137; Matzenauer BKAS 35; Mayrhofer EWA I 570, 780t.; Smoczyński DL 14; Vaan EDL 258t.
    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
  • Pastaba

    S. ind. forma dhr̥ṣú- greičiausiai laikytina vėlyvu s. indų gramatikų ir leksikografų naujadaru, plg. Mayrhofer EWA I 781.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-11-15
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.