doalgis „senze (Sense) – dalgis“ E 546 nom. sg. = *dɔ̄lgis, t. y. *dalgis < *dal̃gis (Mažiulis PKP 46) : lie. dal̃gis „t. p.“ (fem. ir masc.), dal̃gė ir dalgė̃ „t. p.“ (LKŽ II² 240 resp. 239); šios lie. lytys tarsi rodytų, kad ir pr. žodis galėjo būti fem. bei i-kamienis. Toliau giminiuojasi (plg. Fraenkel LEW 81 ir liter., plg. dar Pokorny IEW I 247) su lie. dálg-yti (dálg-o, -ė) „dilginti“ (LKŽ II² 241), dalg-ùs „dilgus, dagus“ (l. c.), nu-del̃g-ti „smarkiai nudiegti, suskausti“ (LKŽ II² 393), dìlg-a „dilgė“ resp. dìlg-è (dilg-ė̃) „t. p.“ (LKŽ II² 548), dilg-ė́ti (dìlg-a, -ė́jo) „perštėti“ (LKŽ II² 549), dilg-sė́ti „tvinksėti, smilksėti“ (LKŽ II² 551), dìl̃g-t „bast, durst (apie skausmą)“ (l. c.), dìlg-ti „sopėti nuo dilginimo; dilginti“ 214 resp. dil̃g-ti „smelkti“ (LKŽ II² 551–552), dilg-ùs „dalgus, aštrus“ (LKŽ II² 552), plg. dar lie. pasakymus: notrė dálgo „duria, bado“ (LKŽ II 241), kaip sužnybė pirštą, tai tik nùdelgė nùdelgė „nudiegė“ Sb (LKŽ II² 393), dìlgt „durst“ kójon kàžno kàs Ds (LKŽ II² 551), kažin ką primyniau, tai kad sùdilgė „nusmelkė, nudiegė“ (LKŽ II² 552) ir t. t. Iš čia nesunku išvesti balt. (dial.) *delg- (: *dilg- : *dalg-) „aštriai, pjaunamai durti (dursčioti), besti (badyti)“, t. y. jis reiškė maždaug *„kirsti“ resp. *„kertamai pjauti“, plg. lie.: nors ir nepriprãtęs prie dal̃gio, ale dìdelį gãbalą (sc. rugių, javų lauko resp. pievos plotį) nubãdė (Ds), kur pastarasis pejoratyviai reiškia „nukirto, nupjovė“. Plg. dar lie.: šíeną, rugiùs, javùs kir̃sti (LKŽ II 855 s. v. kir̃sti 3). Tiesa, kertamì yra paprastai rugiai ir pan., o šienas ir pan. – pjaunamas (žr. l. c.), bet šitokia žodžių lie. kir̃sti/pjáuti semantinė distribucija šnektose nėra visuotinė (žr. l. c.) ir, be to, ji negali būti sena, žinant, kad: a) rugiai ir pan. seniau (dar net ir visai netolimoj praeity!) buvo pjaunami pjautuvu (ne dalgiu!), o b) šienas ir pan. buvo pjaunamas dalgiu (ne pjautuvu!), ir c) žodyje lie. pjáutuvas (plg. ir pr. piuclan „pjautuvas“) aiškiai slypi semema „pjauti“ (ne „kirsti“!); iš čia darytina išvada: senovėje baltų gentys a) „pjovė“ rugius ir pan., o b) šieną ir pan. „kirto“. Kitaip sakant, reikia manyti: kaip lie. pjáutuvas resp. pr. piuclan yra išvesti iš balt. *pi̯áu- „pjauti“ < *pēu-, taip lie. dal̃gis (gal ir la. dalgs „dalgis“, plg. ME I 434t.) = pr. doalgis gali suponuoti balt. *delg- „kirsti, rėžti“ (žr. anksčiau), dėl darybos plg., pvz., lie. brándis „(pribrendusi) ankštis“ fem. ir masc. (LKŽ I¹ 994) ← brénd- (brę́sti) arba (be apofonijos) kándis/kandìs „Motte“ (<*„kandikė“) (LKŽ V 204), žr. Mažiulis Blt XIV 95. Balt. verb. *delg- „kirsti, kertamai pjauti“ < ide. *delgh- (: *dl̥gh-) „skelti (skilti), rėžti“ > s. isl. telgja „apkapoti, apgenėti“, talga „pjovimas, pjaustymas“, ags. telga „šaka“, v. v. a. zelga „t. p.“, s. air. dlongid „jis skelia“, dluige „skėlimas“ (< *dlog-i̯o-), serb.-chorv. dlaga „lūžusiai kojai tvarstyti lentelė (skala, skiedra)“ (ir kt.), ind.-iran. *darghas (> mardv. tarvas „pjautuvas“) ir pan. Šitas verb. ide. *delgh- yra formanto *-gh- vedinys iš verb. ide. *del- (žr. s. v. dellieis). 215 Žr. resp. plg. Fraenkel LEW 81 (ir liter.), Pokorny IEW I 196, Toporov PJ I 355t. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 213–215 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: ESSJ V 61; Larsson FsKlingenschmitt 362; Matasović EDPC 102; Orel HGE 404; Rix LIV 113t.; Smoczyński SEJL 91.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.