Drusin, Drusine 1243, Drusa 1243, Druͤsen 1290, vėliau Drausen-See (Gerullis ON 31) ež. netoli nuo Elbingo miesto (žr. Elbinc). Raĩdės dk. -u- (-uͤ-) → -au- (vok. diftongizacija!) ir dk. -s- (ne geminatinė!), atspindinti pr. *-s- (turbūt ne pr. *-z-), leidžia tose dk. lytyse (išskyrus dk. Drusine, žr. toliau) atsekti pr. *Drūs-, man rodos, – o-kamienį neutr. (žr. toliau), t. y. pr. ež. *Drūsan (nom.-acc. sg. neutr.) ar net ir pr. (ež.) dial. *Drūsă (nom.-acc. sg. neutr. be *-n, dėl to plg. Mažiulis BS 84–87); aplietuvinant šis pr. ežeras vadintinas: Drū́sas.
Dėl tos pr. ež. *Drūsa- (neutr.) rekonstrukcijos plg. Būga RR III 522, kuris iš minėto dk. (ež.) Drusa „Drūsas“ (1243 m.) atstato pr. ež. *Drūsā, tiesa, ne o-kamienį (neutr.), bet ā-kamienį (fem.). Tačiau pr. „Drūsą“ laikyti ā-kamieniu (fem.) iš tikrųjų nėra pamato: a) hidronimo dk. (ež.) Drusa (1243 m.) fleksija -a yra ne pr. *-ā = -ɔ̄ (su ja vietoj dk. ež. Drusa būtų dk. ež. *Druso 1243 m.!), o lotyniška -a (rodanti ne vien pr. *-ā), b) pr. „Drūsas“, tapdamas hidronimu turbūt iš vak. balt. o-/ā-kamienio adj. (žr. toliau), savo kamienu bei gimine prisiderino prie vak. balt. *ezera(n) „ežeras“ (o-kamienis neutr.).
231 Šalia pr. ež. *Drūsan (neutr.) greičiausiai egzistavo ir pr. up. *Drūsā (fem.; iš ā-kamienio adj., žr. toliau), savo ištakomis (ar įtekėjimu) susijusi su pr. ež. *Drūsan (neutr.), plg., pvz., lie. ež. Dùsetas [< *Dusetă (neutr.) – iš o-kamienio adj. (neutr.)] ir iš jo ištekančią up. Dusetà [< *Dusetā́ – iš ā-kamienio adj. (fem.)]; iš tokio tipo baltų hidronimų neretai upės vardas yra senesnis už ežero vardą. Iš pr. up. *Drūsā nesunku buvo pasidaryti ir gyvenvietės vardą (gvv.) pr. *Drūsā (aplietuvintai – Drū́sa), kurį IX a. gale Vulfstanas perteikė Truso (SRP I 733) – gana tiksliai (= pr. *Drūsɔ̄, t. y. *Drūsā).
Lytis dk. ež. Drusine „Drūsas“ (1243 m.; o gal ir 1243 m. dk. Drusin?) suponuoja pr. ež. (neutr.) *Drūsinan „t. p.“ (lenkai jį perdirbo į ež. Drużno „t. p.“; aplietuvintai – Drū́sinas „t. p.“), t. y. naują to paties Drūso ežero pavadinimo variantą (iš pradžių matyt neplačiai vartotą) – sufikso -in- vedinį iš pr. ež. *Drūsan „t. p.“ (neutr.) ar iš pr. gvv. *Drūsā „Drūsa“ (= Vulfstano Truso), plg., pvz., lie. hidroniminius sufikso -in- vedinius iš vietovardžių (žr. Vanagas HD 161t.).
Pr. ež. *Drūsan (neutr.) bei up. *Drūsā (fem.) yra turbūt iš (vak.) balt. adj. *drūsa- (resp. *drūsā fem.), o šis – arba fleksijos vedinys iš „sigmatinės“ verbi (finiti) balt. *drū̆- lyties, arba sufikso *-s- vedinys iš to paties verb. balt. *drū̆-. Pastarasis galėtų būti verb. balt. *drū̆-/*dreu- (: *drau-) = s. ind. dráv-ati „(jis) bėga, teka“ ir kt. (žr. dar s. v. v. Drewancz, Nadrowia) < ide. *dreu- (: *drū̆-) „bėgti“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 204tt.). Manyčiau, kad šis ide. *dreu- (: *drū̆-) „bėgti“ yra semantinis homonimas – iš ide. *dreu- (: *drū̆-) „(plėšiant) skelti (skilti), plėšti (plyšti)“ (žr. s. v. drawine); dėl „(plėšiant) skelti, plėšti“→ „dumti, skubiai vykti, bėgti“ plg. tipologines paraleles daugelyje kalbų: lie. skélti „t. p.“ (pagrindinė reikšmė – „skelti“), plė́šti „t. p.“ arba rus. драть „t. p.“ (abiem atvejais pagrindinė reikšmė – „plėšti“) ir t. t. Ide. *dreu- (: *drū̆-) „(plėšiant) skelti, plėšti“, atsižvelgiant į žinomą E. Benveniste’o ide. šaknies teoriją, laikytinas sufikso *-eu- (: *-ū̆-) išplėstu ide. *der- (:*dr̥-), o šis yra greičiausiai ide. *der- (: *dr̥-) „(plėšiant) skelti, plėšti“ (žr. s. v. drawine).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 230–231 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.