druwīngin „gleubingen (gläubig) – tikintis“ III 11913 [7333] adj. acc. sg. masc. (= tikintighi „tikintįjį“ VE 5820); dat. pl. masc. druwīngimans „t. p.“ III 12110–11 [7521] (= tikinczeiseis VE 5918 instr. pl.); acc. pl. masc. druwīn-gins „glaubingen (Gläubige) – t. p.“ III 4520 [3313] (= tikintiemus VE 1721), „glaubige (gläubig) – t. p.“ III 7719 [514] (= tikinczus VE 334). Sufikso -īng- vedinys iš druwis (žr.) – iš nomen. abstract., plg. lie. išmintìngas „išmanantis“ (: išmintìs, žr. Skardžius ŽD 108); arba – iš druw-īt (žr. druwīt), plg. lie. prideringas „priderantis“ (: priderė́ti, žr. Skardžius ŽD 119).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 232 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 96.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.