Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 237–239 psl.

dumsle

dumsle „bloze (Blase) – pūslė“ E 134 = *dumslē nom. sg. fem., kartu reiškęs ir „šlapimo pūslę“ (žodis E 134 yra skyriuje E 67E 168: „žmogus“), plg. ir vok. bloze (E 134) su v. v. a. blâse „pūslė, ypač šlapimo pūslė“ (Lex 23), pagaliau, – ir lie. pūslė̃ „t. p.“ Pr. *dumslē „pūslė“ = lie. dial. dùmšlė̃ „audinio raukšlė, pasipūtimas“ (LKŽ II² 846; taip pat dum̃šlis „t. p.“, dùmšla „t. p.“, dùmšlė́-tis „darytis dumšlėms“ ir kt., žr. LKŽ II² 845–847); plg. Trautmann AS 324t., Endzelīns SV 164, Toporov PJ I 391. Tačiau niekas neatkreipė dėmesio į tai: a) lie. dùmšlė̃ (ir kiti žodžiai su dumšl-) yra pažįstamas tik žemaičiams, pietiniams vak. aukštaičiams bei daliai dzūkų, t. y. tiems lie. tarmių plotams, kuriuose (arba netoli nuo jų) anksčiau gyveno kuršiai 238 ir jotvingiai, b) vietoj lie. dùmšlė̃ (ir pan.), laikant jį nuosavu (t. y. lie.) žodžiu – sufikso -slė vediniu iš lie. dum- = dùm-ti (vargu ar iš lie. dumš-, žr. toliau), lauktinas lie. *dùmslė̃ (po -m- negali -slė virsti į -šlė, atsirandančią tik po -k- ir pan., žr. Skardžius ŽD 169t.). Lie. dial. dùmšlė̃ (ir pan.) galėtų būti substratinis (bei, iš dalies, adstratinis) palikimas – iš kurš., jotv. (ir pan.) *dumslē (= pr. dumsle), kurį lietuviai, žinodami, kad kurš., jotv. *s daug kur atliepia lie. š (t. y. ne tik lie. s), perdirbo į dùmšlė̃, žr. dar Mažiulis Blt XV 147 [tiesa, čia dėl panašių sumetimų žodį lie. dial. jū́šė „žuvies sriuba; prasta sriuba, putra“ buvau palaikęs prūsizmu – buvau iš dalies pritaręs Būgos nuomonei (žr. Būga RR I 478), tačiau nuo jos dabar esu linkęs visiškai atsisakyti, žr. s. v. iuse].
Tiesa, galėtume ir kitaip spėti: lie. dial. dùmšlė̃ – sufikso -slė vedinys iš lie. dial. *dumš- „pūsti(s)“ (plg. lie. žem. ūšlė̃ „didelis ūžimas“ < *ūž-slė) > lie. dial. (žem., piet. vak. aukšt.) dumš- = dum̃š-tis „ką ilgai daryti, gaišti“ (LKŽ II² 847), dumš-óti „dunksnoti“ (l. c.), dumš-úoti „neaiškiai matytis“ (l. c.) dumš-inti „sunkiai eiti“ (LKŽ II² 846); šių lie. veiksmažodžių (galbūt denominatyvų) šaknyje dumš- slypi tas pats lie. dùm-ti „pūsti“; dėl „pūsti“ > „gaišti ir pan.plg. lie. gaĩšti, kilusį iš „pūsti“ (Būga RR II 285). Vedant lie. dùmšlė̃ iš *dumš-slė, matyt reikėtų ir pr. *dumslē kildinti iš (pr.) *dums-slē; bet prūsams šaknį *dums- (= lie. dumš-) sunku įrodyti, ir, be to, pr. *dumslē paprasčiau (ir patikimiau) vesti iš *dum-slē (taip iki šiol visi ir daro). O gal lie. dùmšlė̃ atsirado iš lie. *dumslė dėl kontaminacijos su minėta lie. dumš-?? Iš visų tų spėjimų paprastesnis ir patikimesnis yra pirmasis (žr. dar Mažiulis l. c.): lie. dial. dùmšlė̃ (ir pan.) atsirado iš kurš., jotv. *dumslē, kuris kartu su pr. *dumslē (= dumsle) suponuoja balt. dial. (vak. balt.) *dumslē (resp. *dumslīs ir pan.) „(išsi-, pasi)pūtimas; pūslė“ – sufikso -sl- vedinį iš balt. *dum- „pūsti(s)“, plg. balt. dial. (lie.-la.) *pūslē [(= lie. pūslė̃) resp. *pūslīs (= la. pùslis „pūslė“) ir pan.] „(išsi-, pasi)pūtimas; pūslė“ – sufikso -sl- vedinį iš balt. *pūt- „pūsti“. Kad balt. dial. *dumslē ir *pūslē reiškė ir „pūtimą“ (t. y. ne vien „pūslę“), plg. a) Bretkūno žodį dumslės „dumplės“ LKŽ II² 844, matyt iš pr. *dumslē 239 „pūtimas; pūslė“ (be substitucijos pr. -s- į lie. -š-), egzistavusio šalia pr. dial. (E 516) II moasis „dumplės“ (reiškusio ir „maišą“, žr. s. v.), ir b) lie. dial. pūslė̃, reiškiantį ne tik „pūslę“, bet ir „pūtimą“ [plg. pasakymą: taip tolʹ šviẽsą ažùpūtė („užgesė“) – tai stipra jo pūslė̃ („stiprus jo pūtimas“) Ds]. Taigi pr. (ir jotv.) – kurš. *dum-sl- ir lie.-la. *pū(t)-sl- yra tos pat reikšmės vediniai – turi tą patį sufiksą ir tos pačiõs reikšmės (bet kitokios kilmės) pamatinius žodžius; plg., pvz., pr. *ank-tan „sviestas“ ir lie.-la. *sveid-ta „t. p.“ (> *sviesta neutr.) – jų abiejų darybos panašumą (žr. anctan). Balt. *dum- „(išsi-, pasi-)pūsti“ > lie. dùm-ti „t. p.“ : sl. *dum- (> s. sl. dъm-ǫ „dumiu, pučiu“ ir kt.), s. ind. dhám-ati „pučia“ ir kt., suponuojantys ide. *dh(e)m(H)- „sklaidyti(s), rūk(y)ti, pūsti“ (Pokorny IEW I 247). Dėl pr. dumsle etimologijos plg. Trautmann l. c., Endzelīns l. c., Toporov l. c.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 114t.; ESSJ V 99t. Matzenauer BKAS 37; Mayrhofer EWA I 775; Smoczyński SEJL 133, ALL LX 27.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.