Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 62–64 psl.

accodis

accodis „rochloch (Rauchloch) – aukštinis, dūmalaidė“ E 214, kuris skaitytinas *atkadīs arba *atkadis < *-das (nom. sg. masc.): a) -cc- taisymas į -tc- = pr. *-tk- nėra konjektūra, b) raidė o po guturalių ir labialių neretai perteikia pr. *ă (= *ɔ). Tačiau accodis įprasta skaityti *atkōdis, jo *-kōd- siejant su s. sl. (ir kt.) kad-iti „(iš)rūkyti“ ir pan. (žr. Trautmann AS 298 ir liter., Endzelīns SV 139t., Toporov PJ I 70); bet šitoks accodis etimologijos aiškinimas nėra patikimas (plg. ir Endzelīns l. c. ypač Toporov l. c.) dėl to, kad jis darybiškai (vadinasi, ir semantiškai) nėra pagrįstas. Pr. accodis iš tikrųjų reikia skaityti ne *atkōdis (plg. ir PKP II 266), o *atkadīs (žr. anksčiau), kuris laikytinas fleksijos vediniu iš adj. *atkada- (plg., pvz., lie. saũsis „sausumas“ adj. saũsas), o iš jo masc. lyties turėtume ir subst. *atkadas (jeigu accodis traktuotume kaip *atkadas, žr. anksčiau). Kaip, pvz., lie. adj. ãtlapas „palaidas, nesusegtas, atlėpęs“ (iš jo ir lie. subst. ãtlapas bei ãtlapaLKŽ I² 393t.) suponuoja lie. verb. atlep-, taip ir pr. adj. *atkada- suponuoja pr. verb. *atked- (žr. toliau; plg. ir s. v. ennoys). Su šiuo pr. subst. adj. (: verb.) pagal darybinį bei semantinį modelį visiškai sutampa adjektyvinės 63 kilmės lie. substantyvai (tokią jų kilmę rodo masc. bei fem. lyčių dial. „dubletai“): ãtdvasis „at(si)kvėpimas“ (plg. pr. subst. *atkadīs) bei ãtdvasė (fleksijų vediniai iš adj. *atdvasa- „at(si)kvėpiantis“: verb. at-dves-), minėtasis (subst.) ãtlapas (plg. pr. subst. *atkadas, žr. anksčiau) bei ãtlapa (iš adj. atlapa- : verb. at-lep-), ãtramas ir atrama (iš adj.: verb. at-rem-) ir kt. (žr. LKŽ I² s. v. v.), taip pat (su kitais praef.) į́tvaras bei į́tvara (iš adj.: verb. į-tver-), príenaras bei príenara (iš adj.: verb. *prie-ner-) ir t. t. (žr. LKŽ s. v. v.). Tokie lie. substantyvai – jais virtę (bent jau pirmykštis jų tipas) adjektyvai, turintys šaknies balsį -a- (ne -o- < *-ā-!), savo modeliu yra archajiški, plg., pvz., gr. διάφορος (masc., fem.) „įvairus“ (sc. „skirtingai nešantis“ adj.: verb. δια-φερ-), σύμφορος (masc. fem.) „naudingas“ (sc. „sunešantis“ adj.: verb. συμ-φερ-), (subst.) ἀπόστολος „pasiuntinys; siuntimas“ bei ἀποστολή „pasiuntimas“ (iš adj.: verb. ἀπο-στελ-) ir kt. Taigi reikia manyti, kad pr. adj. *atkada- suponuoja pr. verb. *atked-, t. y. *ked-. Šitas pr. *ked- bus reiškęs „skelti, skilti“ = „skleisti(s)“ = „skirti(s) darant tarpą“ (dėl lie. skleisti „skirti darant tarpą“ žr. LKŽ XII 974 s. v. 5. skleĩsti). Jo artimiausi giminaičiai – lie. ked-ė́ti „retėti, rigzti (kalbant apie austą ar nertą daiktą)“ (< *skirtis, skleistis“), ked-énti „prieš karšimą pašyti (apie vilnas)“ (sc. „išskirstyti“) ir kt., taip pat lie. sked-érva „medžio atplaiša“ ir kt. (žr. Urbutis BEE I 82tt.). Kaip, pvz., lie. tekė́ti yra vedinys iš balt.-sl. *tekti „bėgti“ (> la. tekt „t. p.“, rus. течь ir kt.), taip ir lie. kedė́ti suponuoja balt.-sl. *kesti (: *ked-) „skelti, skilti; skirti(s), skleisti(s)“, t. y. balt.-sl. *(s)kesti [: *(s)ked-] „t. p.“ (plg. Urbutis l. c.), greta kurio bus buvęs ir balt.-sl. *(s)kasti „t. p. (intensyviai)“ [plg. balt. *besti „besti“: *basti „t. p. (intensyviai)“, žr. s. v. embaddusisi]. Iš balt.-sl. *(s)ked- „…skleisti(s)“ yra sl. *kēda- > sl. *čadъ „smalkės, dūmai“ (< *„tai, kas sklaidosi, sūkuriuoja“, plg. ide. *dhūmo- „dūmai“ < *„besisklaidantis dalykas“), o iš balt.-sl. *(s)kad- „…skleisti(s)“ – sl. *kaditi „(iš)rūkyti“ (plg. lie. ródyti – iš ràsti) < *„daryti, kad sklistų (dūmai)“; plg. lie. (Ds) pasakymą: suknẽlė iškedė́juskaĩp dū́mas. Iš balt.-sl. *(s)kad- [ar (s)ked-?] tiksliau, iš vak. balt. *atkad- „atskleisti“ = *„atskirti 64 darant tarpą“ buvo išvestas adj. *atkada- „atskleistas, atskleidžiamas“ subst. pr. *atkadīs „atskleidimas“ > „tam tikra anga, skylė“ = accodis „aukštinis, Rauchloch“. Balt.-sl. *(s)ked- „skelti (skilti) ir kt.“ < ide. *sked- „t. p.“ (> gr. σκεδ-άννυμι „skeliu“ ir kt.) yra determinatyvo *-ed- išplėstas ide. *sk- : *sek- „kirsti, skelti“ (plg. Pokorny IEW I 918t.), apie jo kitokius vedinius baltų ir kt. kalbose žr. Urbutis BEE I 68–84.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 18; Mažiulis Blt XXVII (2) 59t.; Schmalstieg Blt XXVII (1) 71, XXXIV (1) 114, XXXVI (1) 19tt.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.