Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 249–251 psl.

embaddusisi

embaddusisi „stecken – (jie) tūno“ III 11315 [714]: en kawijdsei debijkun nautin bhe wargan stai gurijnai malnijkiku embaddusisi 250 „in was grosser Not vnd Gefahr die armen Kindlein stecken – kokioje didelėje bėdoje bei pavojuje tie vargšai vaikeliai tūno“ (III 11313–15); embaddusisi „stecket – (jis) tūno“ III 11522 [7131]: en kawīdsu debijkan powargsennien bhe nautien schis malnijkiksembaddusisi „in was grossem Jammer vnnd Noth diß Kindlein … stecket – kokiame dideliame varge bei bėdoje šis vaikelis … tūno“ (III 11520–22). Čia turime pr. refleksyvą nom. pl. (masc.) partic. praet. act. *embadusisi (kirčio vieta – skiemenyje *-ba-) < *embadusīsi (XVI a. nekirčiuotas *ī buvo sutrumpėjęs) = *en-badusīs-si „įsibedę“, kur *badusīs „bedę“ (nom. pl., kaip ir pr. aupall-usis, imm-usis) = lie. dial. (vẽd)-usys. Plg. ir Trautmann AS 256 (ir liter.), Vaillant BSL XLIV 132, Fraenkel LEW 41, Stang SBV 39t., Vergl. Gr. 333, Toporov PJ II 25t. Tačiau nė vienas iš šių baltoslavistų nepaaiškino svarbiausio dalyko, kuris, Endzelyno žodžiais tariant, yra: „Bet kâ te varēja tagadnes indikātīvu tulkot ar pagātnes divdabi (un bez kopulas!)?“ (Endzelīns SV 129). Pats Endzelynas (l. c.) pr. embaddusisi taisė į *embaddasi „įsibeda“ (ā-kam., praes. 3 asm.). Tačiau toks taisymas yra visiškai nepatikimas (plg. ir, pvz., Toporov l. c.). be to, ir nereikalingas: Endzelynui (taip pat ir visiems kitiems) nebuvo žinoma tai, kad stai gurijnai malnijkiku embaddusisi „tie vargšai vaikeliai tūno (stecken)“ (sakinyje III 11313–15) savo modeliu neatsietinas, pvz., nuo lie. (Ds) krū́muose arkliaĩ įsibẽdę „krūmuose arkliai tūno (stecken)“, kur įsibẽdę „tūno (stecken)“ nepakeičiamas į įsìbeda (jis visiškai nereiškia „tūno, stecken“!); žr. dar Mažiulis PKP II 216. Taigi vok. (intrans.) stecken „(jie) tūno“ (ne partic!), kuris reiškė ir (trans.) „bẽda, dùria“, vertimą (ne visai paprastą!) į pr. embaddusisi „įsibẽdę“ (partic praet.!) = „(jie) tūno, stecken“ (III 11315) reikia laikyti vykusiu – labai gražiu gyvõsios pr. kalbõs faktu. Tik jo čia (III 11315) atsiradimo autorius buvo greičiausiai ne pats A. Vilis (ne taip labai gerai mokėjęs gyvąją pr. kalbą), o P. Mėgotas [jį A. Vilis savo laišku (PKP II 242–245) šiai kat-mo vietai versti galėjo būti atgavęs] ar kitas prūsas vertėjas. Iš III 11315 formą embaddusisi (pl.!) A. Vilis stereotipiškai perkėlė ir į III 11522 (plg. ir Toporov l. c.), kur yra taip pat embaddusisi (pl. 251 vietoj lauktino sg.!); šitą gramatinio skaičiaus vartojimo klaidą A. Viliui (jis nevienur painioja skaičius!) padaryti lengvino ir tai, kad sakinyje III 11521–22 predikatas (embaddusisi) yra gana toli nuo savo objekto (malnijkiks).
Pr. embaddusisi suponuoja pr. verb., kurio inf. buvo matyt ne (iterat.-intenzyvas) *badī-(tvei) „badyti, durstyti“ (= lie. badýti = la. badît), o *bast(vei) „besti, durti“ = s. sl. (ir kt.) bosti „t. p.“. Šitaip reikia galvoti dėl to, kad pr. embaddusisi „tūno“ savo reikšme sutampa ne su lie. įsibãdę (jis nereiškia „tūno, stecken“), o, kaip minėta, su lie. (dial.) įsibẽdę („tūno“!). Beje, ir lietuviai su latviais bus turėję *badṓ/*basti „besti“, kurį suponuoja lie. interj. bàst [plg. lie. interj. kìšt (ir kýšt Ds): inf. kìšti], bastýti „kaišioti“ (LKŽ I² 681; taip pat la. bastīt „išstumti, išbadyti“ bei lie. liter. bastýtis) – iteratyvas (intenzyvas) ne iš badýti (iterat.!), o iš *basti „besti“ (t. y. iš *bad- + *-stīti). Balt.-sl. *badō/*basti reiškė „besti (intensyviai)“ – buvo intenzyvas iš balt.-sl. *bedō/*besti „besti“ (> lie. bèsti = la. best), apie tai žr. Stang SBV 39–41, Vergl. Gr. 333, plg. Būga RR II 588. Iš to paties balt.-sl. *badō/*basti „besti (intensyviai)“ turime išvestą ir pr. boadis (žr.), taip pat lie. badýti = la. badît; plg. lie. kasýti = la. kasît – vedinius iš intenzyvo balt.-sl. *kasti „drėksti (intensyviai)“ (> lie. kàsti = la. kast), kilusio iš balt.-sl. *kesti (Stang l. c.), žr. s. v. kexti (plg. dar s. v. v. accodis, batto ir kt.). Tokie, t. y. balt.-sl. *badō/*basti (: balt.-sl. *bedō : *besti) tipo faktai (jų, įnešančių naujõs šviesos ir į baltų-slavų apofonijos istoriją, galėčiau pateikti nemaža) iš kilmės (bent jau pirmykščiu savo modeliu) yra turbūt sietini su senuoju balt.-sl. „perfektu“ (plg. s. v. etbaudinnons), tačiau visa tai – jau atskirai nagrinėtina problema. Balt.-sl. *bed-/*bad- „besti, durti“ : go. badi „lova, patalas, Bett“ (s. v. a. betti „t. p.“, s. isl. beðr „t. p.“ ir kt.) < germ. *badja- „(žemėje) iškastas guolis, Schlafgrube“, lo. fod-iō „kasu, (ich) grabe“, kimbr. bedd „Grab“ (korn. bedh „t. p.“ ir kt.), toch. A pāt- „árti, pflügen“, het. píd-da-i „kasa duobę“, – čia slypi ide. (t. y. balt.-sl.-germ.-kelt.-italik.-toch.-het.) *bhedh-(: *bhodh-) „besti, durti, kasti“, žr. Pokorny IEW I 113t.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 59; ESSJ II 222t.; Kloekhorst EDHIL 654t.; Matasović EDPC 59t.; Matzenauer BKAS 27; Rix LIV 66; Smoczyński LAV 103t.; Vaan EDL 229.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
  • Bibliografijos papildymai

    Vytautas Ambrazas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: LKI, 460


    Pakerys Jurgis, 2020-06-30
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.