enimumne „angeneme (angenehm) – maloniai, priimtinai“ III 9118 [5732] adv. Taisytinas į *enimamne (Endzelīns SV 168, Schmalstieg OP 84, 169, 224) ir toliau į *enimamina (ar *enimamini, dėl *-i žr. s. v. ainawīdai) adv. = adj. nom.-acc. sg. neutr. (kitaip – Endzelīns l. c., Schmalstieg l. c.), kuris suponuoja buvus adj. (nom. sg. masc.) *en-imaminas „malonus, priimtinas“ ar (i̯o-kamienį) *enimaminīs „t. p.“ – sufikso *-ina- ar *-ini̯a- vedinį iš *enimamas (partic praes. pass. nom. sg. masc.) „paimamas, priimamas“ ← *enim-tvei „paimti, priimti“ (žr. enimt). Šį *enimaminas resp. *enimaminīs plg., pvz., su lie. ariamìnis „skirtas arti“ (Užnemunė LKŽ I² 298) ← ariamas (partic praes. pass. nom. sg. masc.). Plg. gausius adjektyvinio sufikso lie. -in- vedinius irgi iš pasyvinio participijo (tiesa, ne praes., o praet.) – atsineštìnis, dažýtinis, degtìnis, pirktìnis ir kt. (Skardžius ŽD 254t.), s. sl. prijętьnъ „δεκτός (priimtinas, malonus)“ (= rus. приятный „malonus“ = lie. priim̃tinas „annehmlich“) ← prijętъ „priimtas“ (= lie. prìimtas „angenommen“) ir kt., gr. δεκτός „priimtinas, malonus“; be to, plg. lie. priimlùs „priimtinas, malonus“ (LKŽ X 739). Pr. adj. *enimaminas (resp. *enimaminīs) „malonus, priimtinas“, 268 taip pat ir pr. adj. *enimevingas „t. p.“ (žr. enimmewingi), kurie abu yra iš „priimtinas“, reikšmės evoliucijai bus turėjęs įtakos vok. angeneme „angenehm, malonus, priimtinas“ (plg. dar s. v. enimt).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 267–268 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 111t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.