enkermenints „eingeleibt (einverleibt) – įjungtas, įkūnytas“ III 12313 [773], enkērminints „t. p.“ III 13120–21 [816] partic. praet. pass. nom. sg. masc. suponuoja žodį (inf.) *enkermen-in-tvei „įjungti, įkūnyti“ – prefikso en- (žr. en) ir sufikso -in- vedinį iš *kermen- „kūnas“ (žr. kermens). Pr. *enkermenintvei yra kalkė (gal net paties A. Vilio padaryta) iš vok. einleiben „einverleiben – įjungti“ (dėl jo žr. Götze FG 62) : ein- (→ pr. en-) + leib „Leib – kūnas“ (→ pr. kermen-s). Pats vok. einleiben „įjungti, priskirti“ (Götze FG 62) bei (ein)verleiben „t. p.“ irgi – kalkė (iš lo. incorporare). Plg. dar, pvz., lie. įkū́nyti „paversti kūnu; paversti realybe, realizuoti“ (LKŽ VI 897) – taip pat kalkę, atsiradusią ne be sl. kalbų įtakos (plg. rus. воплотить „t. p.“ < s. sl. vъplъtiti „t. p.“, kalkiuotą iš gr. σωματοῦν).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 269 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 113.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.