enwaidinnons „bedeutet (angezeigt) – parodęs“ III 11920 [754] partic. praet. act. nom. sg. masc. = *envaidinuns – iš: verb. (inf.) *envaidintvei „parodyti“ < en- „į-“ (žr. en) + *vaidintvei „rodyti“ (žr. s. v. waidinna).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 278 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 384.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.