epkieckan „laster (Schmähung) – burnojimas, keikimas“ III 5521 [394] subst. acc. sg. (= blußnimus „burnojimus“ VE 2216–17 acc. pl.); kad vok. laster (III 5420) buvo ne „yda“ (taip įprasta galvoti), o „burnojimas, plūdimas, Schmähung“, žr. PKP II 137 (išn. 206). Šitas epkieckan, siejant jį su lie. kéik-ti „plūsti“ ir manant, kad raidės ie (epk-ie-ckan) esančios parašytos vietoj ei [raidžių vietos sukeitimas, plg. pr. warrein (žr. warrin) – vietoj *warrien], gali būti taisomas į *epkeickan – pr. *epkeikan, žr. Berneker PS 298, Trautmann AS 330, Endzelīns SV 169t., Kazlauskas LKIG 55, Nepokupny Blt VIII 13, Schmalstieg OP 79, Toporov PJ II 64t. Toks pr. *epkeikan „burnojimas“ (acc. sg.) laikytinas fleksijos *-an (nom.-acc. sg. neutr.) ar *-ā (nom. sg. fem.) vediniu iš pr. verb. *epkeik-tvei „apiburnoti, apkeikti“ 281 (plg. lie. apkéik-ti „t. p.“ LKŽ V 487) ← ep- „ap-“ (žr. ab-) + *keik-tvei „burnoti, keikti“ = lie. kéik-ti „t. p.“. Pr. *epkeikan (neutr.) ar *epkeikā (fem.) dėl darybos plg., pvz., su lie. ãpsukas „apsukimas“ (LKŽ I² 268) resp. apsuka „t. p.“ (op. cit. 267). Pr. *epkeik-tvei šaknis buvo matyt akūtinė (plg. lie. kéik-ti), o jo vedinio *epkeikan (resp. *epkeikā) – galbūt cirkumfleksinė (metatonija!), plg. lie. vedinius (iš kéik-ti) : keĩk-alas „keiksmas“, keĩk-smas ir pan. (LKŽ V 484tt.); šitaip galvojant, be to, galima net ir štai ką spėti: pr. epkieckan = *epkēkan (raide -i- pažymėtas priebalsio *-k- minkštumas, plg. Endzelīns l. c.) < *epkēikan (cirkumfleksinė šaknis!), plg., pvz., pr. semo (žr.) = *zēmā < *zēimā (cirkumfleksinė šaknis!). Verb. pr. *keik- = lie. kéik- turbūt sietinas su lie. žem. kyk-à (kỹką acc. sg.) „keikimas, keiksmas“ (LKŽ V 766), kỹk-astės „nesutikimai, vaidai“ (op. cit. 767) ir pan. (žr. Fraenkel LEW 234, 252). Šis balt. dial. *keik- (: *kīk-) yra turbūt onomatopėjinės kilmės, plg., pvz., tokios pat kilmė̃s s. ind. kek-ā „Geschrei des Pfauen“ (Fraenkel LEW 234). Kadangi onomatopėjinės kilmės žodžių šaknies forma gali įvairuoti (žr., pvz., Urbutis BEE I 25), nėra negalima, kad greta minėto balt. dial. (verb.) *keik- egzistavo ir panašios reikšmės balt. dial. (verb.) *kek-; kitaip sakant žodyje pr. epkieckan gali slypėti ne *keik-, o *kek- (trumpąjį *-e- rodytų ir digrafas -ck-), plg. Endzelīns l. c. Pastaroji pr. epkieckan etimologija ar tik nebus patikimiausia.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 280–281 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 64; Smoczyński LAV 120t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.