ermīrit „ertichten (erdichten) – išgalvoti“ III 6922 [4531] inf. (= ischdumoti VE 297) = [er- (žr.) +] *mīrit < *mīrīt- < *mērīt- resp. *mērītvei „galvoti, manyti“, plg. pomīrit „pagalvoti“ (žr.). Yra matyt skolinys iš lenk. *měriti > mierzyć „matuoti; taikyti; ketinti“, plg. lie. míeryti „matuoti; taikyti; ketinti“, la. mẽrît „matuoti, taikyti“ – skolinius iš sl. kalbų; žr. Berneker PS 308, Brückner AslPh XX 491, Trautmann AS 331, Milewski Sl. Occ. XVIII 41 (neteisingai suprasta pr. ermīrit reikšmė), Vasmer ESRJ II 604, ME II 619, Schmalstieg OP 204, plg. Fraenkel LEW 450, Toporov PJ II 81. Tačiau pr. (er)mīrit savąja reikšme skiriasi nuo sl. žodžių, dėl to Endzelynas pr. (er)mīrit linkęs laikyti ne skoliniu, o giminaičiu su sl. měriti ir, toliau, – su s. ind. mā́ti „jis matuoja“, gr. μῆτις „Rat, Anschlag“, μητ-ιάομαι „ersinne“, 287 lo. mētīrī „matuoti“ ir kt. (Endzelīns SV 170, plg. Toporov l. c.) Tačiau Endzelyno nuomone reikia abejoti: pr. -mīrit „galvoti“, laikant jį sl. skoliniu, galėjo pačioje pr. kalboje išriedėti (ne iš sl. „matuoti“, o) iš sl. „taikyti, ketinti“ [plg. lenk. (za)mierzyć], plg. lie. slavizmą míeryti „taikyti, ketinti, galvoti“: nuveĩti ir aš míeriju (t. y. „taikau, ketinu, galvoju“) Ds.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 286–287 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Matzenauer BKAS 89; Smoczyński LAV 239.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.