esketres „stoer (Stör) – eršketas“ (acipenser sturio) E 567 yra galbūt *esketris (ar *eskētris) < *esketris < *esketras (ar *eskētras) nom. sg. masc. (plg. Paul KSB VII 182, Endzelīns SV 171, 289 Toporov PJ II 88); lie. ešketras, Bretkūno pavartotą, geriau laikyti skoliniu iš pr. *esketras (Žulys Blt I 153), perdirbant pr. -s- į lie. -š-. Dėl sl. *esetrъ „eršketas“ (> lenk. jesiotr, rus. осетр ir kt.) suponuotinas balt. *eśetras; manoma, kad pastarasis, veikiamas lie. erškẽtis resp. erškė̃tis „Dornpflanze“ tipo žodžių, išvirtęs į pr. *esketras ir lie. erškẽtas resp. erškė́tras ir pan. (Būga RR I 328, II 217, Endzelīns SV 171, Fraenkel LEW 122 ir liter., Vasmer ESRJ III 158, Sławski SEP I 566, Toporov PJ II 90). Bet gal šitaip atsitiko ne pr., o tik lie. (ir la.?) kalboje, nes prūsai turi ne *ersketas resp. *ersketras, o *esketras (prieš -sk- nėra, -r-!) : pr. *esketras (ar *eskētras) galėjo *-k- gauti iš kontaminacijos senesnio pr. *esetras (< balt. *eśetras) su pr. (verb.) *skē̆t- „išskėsti (pelekus ir pan.)“ (< balt. *skē̆t-, žr. Urbutis BEE I 77tt.) arba su tos pačios šaknies adj. pr. *skē̆tras „iš(si)skečiantis, iš(si)skėtęs (pelekus ir pan.)“ = lie. dial. skė̃tras „akiplėšiškas“ < *„besiskėčiojantis“. Balt.-sl. *eśetras senovine šaknimi *eś- giminiuojasi su lie. eš-erỹs resp. (dial.) aš-erỹs, la. as-aris, as-eris, lenk. (dial.) jes-iora „žuvies kaulai“ ir kt. < balt.-sl. *eś-/*aś- > lie. aš-trùs, sl. *os-trъ „aštrus“ ir kt. Žr. Būga l. c, Endzelīns l. c., Fraenkel l. c., Toporov l. c. (ir liter.), ESSJ VI 30tt. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 288–289 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek, Čeladín, Běťáková Blt XXXIX (1) 110t.; Derksen EDSIL 145t.; Matzenauer BKAS 42.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.