alne „tyer (Tier) – žvėris“ E 647 = *alnē nom. sg. fem. Dėl lie. élnė „Hinde (Hindin)“ (ir pan.) ir pr. swīr-ins „žvėris, Tier“ 69 (III, acc. pl., žr. swīrins) norėtųsi galvoti, kad pr. alne, kuriuo verčiamas vok. tyer (E), reiškė ne „žvėrį“, o „elnę“ (pvz. Toporov PJ I 77, plg. Endzelīns SV 140). Tiesa, vok. tyer (E) galėjo reikšti ir „elnę, Hinde“, bet jo pagrindinė reikšmė buvo aiškiai „žvėris, Tier“, plg. v. v. a. tier „Tier, bes. wildes Tier (spez. das Reh, Damwild, Hinde)“ (Lex 226). Kad tyer E 647 pagrindinė reikšmė buvo „žvėris“, rodo ir pats E kontekstas: čia tyer yra užvardinamasis žodis – pirmasis teminėje žodžių grupėje E 647 – E 670, kurioje sudėti pavadinimai žvėrių – laukinių, o ne ir naminių (tam yra semantinė grupė E 671 – E 686). Vadinasi, vok. tyer E čia pavartotas ne reikšme „animal = apskritai gyvulys“ (kaip manė Trautmann AS 298 ir liter., plg. Endzelīns SV 140), o reikšme „Tier (wildes Tier!) = žvėris“. Pr. alne E negalėjo reikšti „elnę, Hinde“, svarbiausia, dėl to, kad šiam reikalui buvo žodis pr. (E) glumbe „elnė, Hinde“ (plg. ir Trautmann AS 298 ir liter.). Vadinasi, belieka tik viena išvada: alne E reiškė ne „elnę, Hinde“ ir ne „elnę bei gyvulį“ (kaip spėjo Endzelīns l. c.), o „žvėrį, Tier (= tyer E 647)“. Tačiau alne E = *alnē „žvėris“ yra, be abejo, iš senesnio pr. *alnē < *elnē „elnė, Hinde“ (= lie. álnė resp. élnė), greta kurio bus buvęs dar pr. *alnīs < *elnīs < *elni̯as „elnias, Hirsch“ (= lie. álnis resp. élnis ir álnias resp. élnias, la. al̂nis), plg. šių aiškiai bendrabaltiškų žodžių giminaičius: sl. *alnī „elnė“ (> lenk. łani ir kt.) ir sl. *elen- „elnias“ (> s. sl. jelenь ir kt.); pastarojo skirtumas nuo balt. *eln- (*el-n-i̯as) yra apofoniškas. Vėliau pr. šnektose – tose, kurioms atstovauja E, „elniui“ ir „elnei“ atsirado kiti pavadinimai: žodis *ragingīs „raguotasis“ virto į ragingis „elnias“ (žr.) ir žodis *glumbē „beragė“ – į glumbe „elnė“ (žr.). Dėl to senieji pr. *alnīs „elnias“ ir *alnē „elnė“ turėjo išnykti, tačiau žodis *alnē (ne *alnīs, žr. toliau) išliko, nes išsiplėtė jo reikšmė – iki „žvėris“ [plg. (reikšmės susiaurėjimą) ags. dēor „žvėris“ > dab. angl. deer „elnias“], plg. lie.: jo namaĩ miškè, – teip ir gyvẽna su stìrnom Ds (šiame posakyje stìrnos reiškia ne vien „stirnas“, bet ir apskritai „žvėris“). Galbūt ir pats vok. (E) tyer „žvėris; … elnė“ (žr. anksčiau) turėjo šiek tiek įtakos (tačiau ne lemiamos!) virtimui pr. *alnē „elnė“ > „žvėris“. Šitaip atsitikus E šnektose, 70 naujasis žvėries pavadinimas, t. y. *alnē (= alne E) „žvėris“ išstūmė senąjį bendrabaltišką *zvēris „žvėris“ (= swīr-ins III, žr. swīrins). Iš to, kas pasakyta, nebesunku daryti išvadą, kad pr. katekizmų (bent jau III) šnektose (jos turėjo *zvēr- > *zvīr- = swīr-ins „žvėris“!) bus egzistavęs *alnē (ar *alnī > *-i) „elnė“ (ne „žvėris“!), vadinasi, – ir *alnīs „elnias“. Kad naujuoju E šnektų žvėries pavadinimu pasidarė ne pr. *alnīs (masc.!), o pr. *alnē (fem.!), buvo kaltas pats pr. *zvēris „žvėris“ (fem.!), prie kurio savąja gimine prisiderino jo pakeitėjas – naujasis E šnektų „žvėris“. Kitaip sakant, tas faktas, kad „žvėris“ yra *alnē E (o ne *alnīs E), minėta prasme gana aiškiai rodo, kad senovinis pr. *zvēris „žvėris“ bent jau E šnektose, yra buvęs fem. (o ne masc.), žr. dar swīrins. Šio balt.-sl. *el(e)n- (resp. *aln-) artimųjų giminaičių randame armėnų (ełn, gen. ełin „elnias“), graikų (ἔλαφος „elnias, -ė“ < *eln̥-, gal ir ἐλλός „elniukas“< *ἐλν-ος), kelt. (pvz. kimr. elain „elnė“< *elənī); apie visa tai plačiau bei tolimesnę šių žodžių etimologiją žr. Pokorny IEW I 303t., Frisk GEW I 483t., Toporov l. c. Primintina, kad n. V. a. Elen „briedis“ yra skolinys iš lietuvių kalbos (žr., pvz., Paul DW 153), bet turbūt ne iš prūsų.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 68–70 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 368t.; ESSJ XXXII 70t.; Matasović EDPC 115; Matzenauer BKAS 19; Smoczyński SEJL 146.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.