Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 328–331 psl.

gasto

gasto „stucke“ E 238 nom. sg. fem. = *gastɔ̄, t. y. *gastā. Vok. stucke (E 238), kuris atliepia v. v. a. stucke (stücke ir pan.) „Teil wovon, Stück“ (Lex 215), yra tarp acker „Acker – ariama žemė, dirva“ (E 237) ir morgen „Morgen – margas (toks žemės matas)“ (E 239). Taigi vok. stucke (E 238), vadinasi, ir pr. gasto (E 238) yra matyt „Ackerstück, ein Stück Land“ = „dirbamos žemės gabalas, sklypas“ (žr. dar Endzelīns SV 175, Toporov PJ II 169, PKP II 23). Šio pr. žodžio kilmė iki šiol yra ne tik neaiški, 329 bet ir neaiškinta. Vienintelis bandymas ją aiškinti yra V. Toporovo atsargiai keliamoji hipotezė (Toporov PJ II 169tt.), tačiau ji laikytina, trumpai kalbant, nepagrindžiamu spėjimu. Pr. gasto = *gastā „dirbamos žemės gabalas, sklypas“ yra, man rodos, lydiminės (t. y. miškų; deginimo) žemdirbystės laikų padaras, kilęs iš vak. balt. subst. *gastā „tai, kas užgesę (užgesinta)“ adj. fem. *gastā „užgesusi“ (sc. žemė), o šis – sufikso *-tā- vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš (vak.) balt. verb. *ges- „ges(in)ti“ arba (be apofonijos) iš (vak.) balt. (verb.) *gas- „gesinti“ (žr. toliau). Šitą vak. balt. subst. *gastā „tai, kas užgesę (užgesinta)“ dėl darybos plg., pvz., su lie. (Ds) subst. svìlta „tai, kas prisvilę (prisvilinta)“ [ adj. fem. *sviltā „prisvilusi (prisvilinta)“ verb. svìl-ti], naštà „tai, kas nẽšama (nèšta)“ [ adj. fem. *naštā́ „nešamà (neštà)“ verb. nèš-ti] ir pan. (plg. Skardžius ŽD 323t.).
Taigi pr. *gastā „sklypas“ semantinė evoliucija bus buvusi maždaug tokia: lydiminės žemdirbystės laikais (dėl jos žr., pvz., Dundulienė Liet. Etn. 33) iš vak. balt. adj. (fem.) *gastā „užgesusi (užgesinta)“ (sc. žemė) bus atsiradęs vak. balt. subst. *gastā „užgesusi žemė“ > *„užgesęs išdeginto miško plotas“ (jis, aišku, tik užgesęs tinkamas kultivuoti!) = „lydiminės žemdirbystės būdu galutinai paruoštas kultivuoti žemės plotas, sklypas“ > pr. *gastā = gasto (E 238) „dirbamos žemės gabalas, sklypas“. Fr. Kuršaičio žodyne pateiktasis toponimas lie. Gãstos „Heirichswalde“ (pl. tantum), kurį Endzelynas atsargiai siejo su pr. gasto (Endzelīns SV 175), yra greičiausiai skolinys iš pr. *gastās (nom. pl.) „sklypai“. Iš to paties balt. verb. *ges- „ges(in)ti“, man rodos, buvo pasidarę žodį „sklypas“ ir kuršiai. Čia turiu galvoje štai ką. Skuodo rajono toponimas (lie. žem.) Gėsalaĩ [Būgos (RR III 231) pateiktasis Gesalaĩ taisytinas (A. Girdenio ir I. Remenytės žiniomis) į Gėsalaĩ] yra iš kurš. *Gēsalai, kurį XIII amžiuje kuršiai tarė *Dzēsalai (= dk. Zesele Būga l. c.), o lietuviai (žemaičiai) – *Gēsalai (> Gėsalaĩ). Su kurš. *Gēsalai lietuviai susipažino I tūkstantmečio pabaigoje – tuomet, kai prasidėjo kuršių lituanizacija (XIII amžiuje ji dar nebuvo užsibaigusi), t. y. tuomet, 330 kai kuršiai priebalsį *g (+ priešakinės eilės balsis) dar nebuvo išvertę į *dz, žr. Mažiulis – Iš lietuvių etnogenezės. Vilnius, 1981, p. 6. Toponimas kurš. *Gēsalai yra matyt iš kurš. (appell.) *gēsalai „sklypai“, kuris – tos pačiõs šaknies ir panašiõs semantinės evoliucijos žodis kaip ir pr. *gastās „sklypai“ (nom. pl. fem.) lie. Gãstos (žr. anksčiau). Darybinį santykį tarp pr. *gastā „sklypas“ ir kurš. *gēsala- „t. p.“ [: balt. *ges- „ges(in)ti“] plg., pvz., su lie. naštà „Bürde, Last“ (dėl darybos plg. lie. svìlta, žr. anksčiau) ir lie. nẽšalas „t. p.“ (: lie. neš- „nešti“). Kaip lie. nẽš-alas yra vedinys iš verb. praet. (trans.) neš-[„nešti“ (plg., pvz., lie. vìr-alas – iš praet. vir- „virti“), taip ir kurš. *gēs-ala- (ne *ges-ala-!) darybiškai suponuoja kurš. praet. *gēs- < balt.-sl. dial. *gēs- (praet.)/*ges- (inf., praes.) „gesinti“ (trans., žr. toliau). Balt. verb. *ges- „ges(in)ti“ buvo a) balt. verb. *ges- (praet., inf., praes.) „gesti, erlöschen“ (intrans.) *ges- (praet., inf.)/*gens- (praes.) „t. p.“ > lie. gẽs-o gès-ti geñs-a „t. p.“ (LKŽ III 278tt.) ir b) balt. verb. *ges- (praet., inf., praes.) „gesinti, löschen“ (trans.); iš pastarojo bus atsiradęs balt. dial. (verb.) *gēs- (praet.)/*ges- (inf., praes.) „t. p.“ [ir, pagaliau, net *gēs- (praet., inf.)/*ges- (praes.) „t. p.“], kurį atspindi la. dzès-t „t. p.“ resp. dzes-t „t. p.“ [inf., žr. ME I 549 (ir dėl praet., praes.)] ir kurš. *„gesinti“ (žr. anksčiau). Panašiu būdu iš sl. verb. *ges- „gesinti“, egzistavusio greta sl. verb. *ges- „gesti“, bus atsiradęs ir sl. *gēs-, kurį turi s. sl. žas-iti „baidyti“ [< *„aplieti gyvą būtybę (tokia senovės žmonėms atrodė ir ugnis) šaltu vandeniu, jo bijančią“< *„gesinti“] ir pan.
Šalia balt.-sl. verb. *ges- „ges(in)ti“ bus buvęs intensyvas balt-sl. (verb.) *gas- „gesinti“ (praet., inf., praes.) > lie. *gas-īti „t. p.“ *ges-ýti „t. p.“ (dėl šio lie. verb. žr. Skardžius ŽD 532, 546). Iš tokio balt.-sl. verb. *găs- „gesinti“ (praet., inf., praes.) išriedėjo balt.-sl. dial. (verb. intens.) *gās- (praet.)/*gas- (inf., praes.) „t. p.“, o iš čia atsirado sl. (*gās- >) *gas-iti „gesinti“ (> lenk. gas-ić „t. p.“ ir kt.). Tas pats balt.-sl. dial. *gās- (praet.) „gesinti“, man rodos, slypi asmenvardžių lie. *Gās-tautas [> rus. Кгастовтъ (1445 m.) ir kt., Būga RR I 257] ir pan. (žr. dar LPŽ I 694t.) sande *Gās- < appell. (verb.) *gās- „tramdyti ar pan.“ (< *„gesinti“); 331 pr. (avd.) *Gas-tartas (> GastartTrautmann PN 28) yra su *Găs- (ne *Gās-!) < appell. (verb.) *gas- „tramdyti ar pan.“ (< *„gesinti“), dėl kurio žr. anksčiau.
Balt.-sl. verb. *ges- „ges(in)ti“ yra iš ide. *ges- „t. p.“ > het. kiš-t- „gesti, erlöschen“, toch. A käs- „t. p.“, B kas-, käs- „t. p.“, s. ind. jás-ate „yra išsekęs“ ir kt., žr. Fraenkel LEW 149, Pokorny IEW I 479.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Karaliūnas LKK XXIX 66tt.; Mažiulis Blt XXVII (2) 58, XXVIII (1) 82t.; Petit RB IX 137; Smoczyński DL 187t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.