geeyse „reger (Reiher) – garnys“ E 718 = *gēisē (ar *gēizē) nom. sg. fem. (su cirkumfleksiniu *-ēi- < *-eĩ-). Tiesa, šį pr. geeyse įprasta kitaip interpretuoti – a) taisyti į *geerse bei skaityti pr. *gērsē, remiantis lie. dial. géršė „garnys“ (Trautmann AS 336) ir kildinant la. dzēse „t. p.“ iš la. *dzērse „t. p.“ (Endzelīns SV 175t.), b) taisyti į *geense „t. p.“ bei skaityti pr. *gēnsē (*gēnzē), remiantis lie. dial. génšė (génžė̃) „t. p.“ (Būga RR I 306), c) be taisymų skaityti pr. *gēsē (*gēzē) „t. p.“, remiantis la. dzēse „t. p.“ (Berneker PS 290, plg. Endzelīns l. c.). Pr. geeyse tarimas (skaitymas) nėra aiškus V. Urbučiui, plačiausiai ir labai kruopščiai išanalizavusiam lietuvių bei latvių tarmių garnio pavadinimų medžiagą (Urbutis BEE I 17–40), 334 kuria, etimologiškai ją nevienur kitaip interpretuodamas, šiame straipsnyje toliau daugiausia ir remiuosi.
Kad pr. geeyse be jokių taisymų skaitytinas pr. *gēise (ar *gēizē) pirmiausia rodo pr. vv. (dk.) Geizelawken (Gaysalaukin ir pan.) = pr. Geisēlauk- (ar *Geizēlauk-) „garnio laukas“, žr. Gerullis ON 39. Tokiai nuomonei linkęs pritarti Toporov PJ II 185t., jos nepaneigia ir Endzelīns l. c. Fraenkel LEW 137, Urbutis BEE I 24.
Pr. *geisē (ar *geizē) „garnys“ laikau onomatopėjinės kilmės žodžiu, suponuojančiu interjekciją balt. dial. *gē̆i/*gā̆i – formanto *-i išplėstą interj. balt. *gē̆/*gā̆, kuria buvo imituojamas tam tikrų paukščių (tarp jų ir garnio) pasikartojantis tam tikras balsas (plg. Urbutis BEE I 21,25); ji (kaip ir kitos interjekcijos) atliko ir tam tikras verbi (arba nomen actionis) funkcijas, plg., pvz., lie. (Ds): star̃kus tik atskrìdo ir jau ga-ga-ga „gandras tik atskrido ir jau kalena (ėmė kalenti)“ [arba „gandras tik atskrido ir jau (prasidėjo jo) kalenimas“]. Tam pačiam reikalui bus egzistavę ir daugiau tos interj. balt. *gē̆/*gā̆ variantų: a) interj. balt. *gē̆n/*gā̆n (nazalizuota, t. y. formanto *-n išplėsta interj. balt. *gē̆/*gā̆), b) interj. balt. *gē̆r/*gā̆r (formanto *-r išplėsta interj. balt. *gē̆/*gā̆); plg. Urbutis BEE I 25, Toporov PJ II 179.
Taigi pr. *geisē (ar *geizē) „garnys“ yra iš *„tam tikrą (pasikartojantį) balsą, imituojamą interjekcija *gei, skleidžiantis paukštis“ – sufikso (*-ś->) *-s- (ar *-ź- > *-z-) vedinys iš interj. balt. dial. *gei. Šios interjekcijos varianto balt. *gē (:*ge : *gā̆) pamatu bus panašiai atsiradęs subst. balt. dial. *gē-ś(n)- „tam tikrą balsą, imituojamą interjekcija *gē, skleidžiantis paukštis“, kuris davė a) subst. kurš. dial. *gē-ś(n)- „garnys ir pan.“ > *dzē-s(n)- „t. p.“ > la. dzē-se „juodasis gandras; garnys“, dzē-snis „t. p.“ ir b) pr. *gē-snīs „perkūno oželis“ (žr. geasnis); plg. didžiai senus interjekcijos balt.-sl. *ge/ga (: *gē/*gā) vedinius s. v. v. gegalis (žr.), geguse (žr.).
Tos interjekcijos varianto balt. *gē̆r/*gā̆r pamatu bus atsiradęs subst. kurš. (gal ir pr.) dial. *gēr-sē „tam tikrą balsą, imituojamą interjekcija *gē̆r, skleidžiantis paukštis“ > „garnys ir pan.“, o 335 iš jo – lie. dial. (vakarinėse Lietuvos tarmėse) géršė „garnys; gervė“ resp. geršis „gandras“ bei (kurš. dial. *gērs- > *dzērs- >) la. (*dzērs- →) dzēstre „garnys“ resp. dzēstrs „gandras“. Man rodos, kad su ta pačia interj. balt. *gā̆r (: *gē̆r) darybiškai susijęs ir lie. garnỹs „Ardea cinerea L.“ = la. gārnis „t. p.“; plg. labai seną su interj. balt.-sl. *gē̆r (: *gā̆r) darybiškai susijusį žodį pr. gerwe (žr.).
Interjekcijos balt. *gē̆n/*gā̆n pamatu bus atsiradę a) subst. balt. dial. *gēn-śē (*gēn-źē) „tam tikrą balsą, imituojamą interjekcija *gē̆n (nazalizuota *gē̆), skleidžiantis paukštis“ > kurš. (gal ir pr.) dial. *gēn-śe (*gēn-źē) „garnys ir pan.“ > lie. dial. (vakarinėse Lietuvos tarmėse) génšė (génžė) „garnys“, b) subst. balt. dial. *gan-(d)ras „tam tikrą balsą, imituojamą interjekcija *gā̆n (nazalizuota *gā̆), skleidžiantis paukštis“ > vak. balt. (pr.-jotv.-kurš.) *gandras „Storch“ (plg., pvz., minėtą la. dzēstrs „gandras“ greta la. dzestre „garnys“) > pr. *gandras „t. p.“ = lie. dial. (vakarinėse Lietuvos tarmėse) gañdras „t. p.“ (žr. s. v. gandams); plg. labai seną su interj. balt.-sl. *gā̆n (*gē̆n) < ide. *ghā̆n (: *ghē̆n) iš kilmės susijusį pr. sansy (žr.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 333–335 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 10; Hinze LgB V–VI 151; Matzenauer BKAS 45; Smoczyński LgB I 151, SEJL 172.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.