Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 346–347 psl.

gelso

gelso „ysen (Eisen) – geležis“ E 522 = *gelzɔ̄ t. y. *gelzā, nom. sg. fem. < vak. balt. *gelźā „t. p.“. Jo giminaičiai yra: lie. žem. (fem.) gelžìs (gélžį) „t. p.“ = la. (fem.) dzèlzs „t. p.“, lie. (fem.) geležìs = la. aukšt. (fem.) dzelezs „t. p.“, sl. (neutr.) *želězo „t. p.“ (> rus. железо „t. p.“ ir kt.) sl. *želzo „t. p.“ < (neutr.) *gelźă „t. p.“ (Trubačev VSJ II 32, Toporov PJ II 201 ir liter.), be to, – lie. (masc.) gẽležas „geležies gabalas, geležinis daiktas“, lie. žem. (masc.) gelžaĩ „geležies gabalai, geležiniai daiktai“; čia matyt pridera ir sl. (fem.) *gelźā > *želza „liauka, Drüse“ (> rus. железа́ „t. p.“ ir kt., dėl reikšmės žr. toliau), lie. gẽležuonės „pažandės (arklių liga dėl tam tikros liaukos); geležies pjūvenos“, (žem.) gélžuonė (pl.: gélžuonės) „geležgalys, geležies atšaiža; (pl.) smulkios geležies nuotrupos; (pl.) gargažė; (pl.) pažandės (tokia arklių liga)“ ir pan. (žr. LKŽ III s. v. v.), plg. Trubačev, VSJ II 34, Toporov PJ II 202.
Iš substantyvų vak. balt. *gelźā „geležis“ (fem.) ir sl. *gelźă „t. p.“ morfologinio santykio darytina, man rodos, išvada, kad šie substantyvai yra kilę iš vieno adjektyvo (plg., pvz., s. v. garian) – iš adj. balt.-sl. *gelźa-/*gelźā- „blizgantis (gelsvai ir pan.)“ (dėl reikšmės žr. toliau): a) jo fem. lytis (adj.) *gelźā- „blizganti“ subst. vak. balt. *gelźā „blizgantis daiktas“ > „geležis“ (fem.), b) jo neutr. lytis (adj.) *gelźa- „blizgantis“ subst. sl. *gelźă „blizgantis daiktas“ > „geležis“ (neutr.), plg., pvz., balt. (dial.) *dervā „(sakingas) medis“ (fem.) ir sl. *dervă „medis“ (neutr.) – substantyvus, kilusius matyt iš adj. balt.-sl. *derva-/*dervā-, žr. s. v. drawine.
Tas pats adj. balt.-sl. *gelźa-/*gelźā- „blizgantis“, t. y. a) jo fem. lytis (adj.) *gelźā- „blizganti“ bus išvirtusi į subst. sl. *gelźā „blizgantis daiktas“ > *„geležis“ (fem.) > *„kietas daiktas“ > *„tam tikras sukietėjimas“ > *želza „liauka“ (plg. lie. žem. gélžuonės „…pažandės“ ir pan., žr. anksčiau), b) jo neutr. lytis (adj.) *gelźa- „blizgantis“ išvirto į subst. balt. dial. *gelźa „blizgantis daiktas“ > „geležis (jos gabalas)“ (neutr.) lie. (masc.) gélžas (gelžaĩ)/gẽležas (žr. anksčiau). Turbūt iš to paties adj. 347 balt.-sl. *gelźa-/*gelźā- „blizgantis“ atsirado ir subst. (i-kamienis) balt.-sl. dial. *gelźis „blizgantis šviesumas“ > „geležis“ [> lie. žem. gelžìs = la. dzèlzs, lie. geležìs, rus. dial. железь (< *želzь, Toporov PJ II 201) ir pan.], plg., pvz., lie. adj. drū́tas subst. (i-kamienis) drūtìs „drūtumas“, s. sl. adj. zъlъ „piktas“ subst. zъlь „piktumas“ ir pan.
Tam adj. balt.-sl. *gelźa-/*gelźā- suteikiau reikšmę „blizgantis (gelsvai ir pan.)“ dėl to, kad jis, man rodos, yra sufikso balt.-sl. *-ź- (< ide. *-g-, žr. s. v. v. geguse, grosis) vedinys iš verb. balt.-sl. *gel-/*gil- „blizgėti (blizginti) gelsvai ir pan.“. Iš pradžių, t. y. seniausias baltoslaviškas geležies (gal ir/arba žalvario) pavadinimas galėjo būti žodžių samplaika *„blizgantis akmuo (ar pan.)“ = balt.-sl. adj. *gelźa- (*gelźā-) „blizgantis“ (derinamasis atributas) + subst. *„akmuo (ar pan.)“, o vėliau tas adj. balt.-sl. *gelźa-/*gelźā- išvirto (resp. buvo perdirbtas) į substantyvus (žr. anksčiau). Tikimybę, kad balt.-sl. *„geležis“ iš kilmės gali būti susijęs su spalvą reiškusiu žodžiu, pripažįsta (nors balt.-sl. *„geležies“ etimologiją ir kitaip suvokia) Trubačev, VSJ II 33t., Toporov PJ II 202 (ir liter.).
Pats adj. balt.-sl. *gelźa-/*gelźā- „blizgantis“ yra turbūt liaudies etimologijos padaras – į šitokį balt.-sl. adjektyvą perdirbtas kitų kalbų (balt.-sl. prokalbės kaimynių), dabar sunkiai beatsekamų, žodis (subst.), tarpiniais keliais atėjęs greičiausiai iš Mažosios Azijos [dėl to žr. Ivanov Blt XIII(1) 223–230 ir liter.]. Taigi esu linkęs manyti, kad balt.-sl. *„geležis“ yra kvaziskolinys („pusiau“ skolinys), plg.; „попытка отыскания внутренних мотивировок названия железа у балтов и славян оправдана даже при принятии точек зрения о заимствованном характере этого слова в и.-евр. языках“ (Toporov l. c.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 1611t.; Blažek BSI XVIII 369t.; Derksen EDSIL 555t.; Smoczyński SEJL 167.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.