gillin „tieffen (tief) – gilus“ III 10112 [6320] = *gilin adj. acc. sg. fem., kuri suponuoja pr. (nom. sg. fem.) *gilī resp. pr. (nom. sg. masc.) *gilus = lie. gilùs, la. dziļš. Turime adj. balt. *gilu- „gilus“, kildintiną iš *„dubus, įdubęs, išduobtas“ (plg., pvz., lie. dubùs „įdubęs, išduobtas; gilus“), – fleksijos vedinį iš verb. balt.-sl. *gil- „(į)dubti“/*gel- (: *gal-) „(į-, iš-)duobti“, kuris slypi ir žodžiuose lie. gil-mė̃ „giluma“, gel-mė̃ „t. p.“, la. dzel̂-me „sietuva, duburys, gelmė“, dzel̃-ve „Wasserloch im sumpfigen Morast“, lie. gál-vis „savaime pasidariusi kūdra senos upės vagos vietoje ar užutekyje“ (LKŽ III 85; iš *„duburys, giluma“) ir kt., taip pat pr. (up.) *Gil-ijā (= Gil-ge), lie. (up.) Gil-ijà, pr. (ež.) Gil-we, lie. (ež.) Gél-vis, la. (ež.) Dzel̃-ve pr. (ež.) *Gal-v (= Gol-wen), lie. (ež. prie Trakų) Gál-vis (Gálvė – klaidingai) ir kt. [daugiau toponimines medžiagos žr. Vanagas HŽ, s. v. v. (ir liter.)].
364 Tas verb. balt.-sl. *gel- (: *gil-) „(į-, iš-)duobti; (dubti)“, jau seniai išnykęs, yra turbūt iš *„spaudžiant (į-, iš-) rėžti ir pan.“ < ide. *gel- (: *gl̥-) „t. p.“ < *„gniaužti, spausti ir pan.“, kuris (ide. *gl̥-), išplėstas sufiksų [ide. *-(e)u- + *-bh-], davė ide. (dial.) *gleubh-/*glubh- „t. p.“ > balt.-sl. *gleub- (: *glaub-)/*glū̆(m)b- „spaudžiant (at-, iš-, į-)rėžti ir pan.“ (žr. s. v. gleuptene). Dėl verb. balt.-sl. *gil- (:*gel-) „būti iš-, įduobtam“ → adj. balt. *gilu- „iš-, įduobtas, dubus“ > „gilus“ plg. verb. balt.-sl. *glū̆(m)b- (: *gleub-) „būti iš-, įduobtam“ → adj. sl. *glū̆(m)ba- „iš-, įduobtas, dubus“ > „gilus“ (žr. s. v. gleuptene).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 363–364 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 49; Smoczyński SEJL 178.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.