girmis „made (Made) – kirmėlė“ E 786 nom. sg. masc. (ar fem., žr. toliau), įprastai ir, man rodos, visiškai teisingai taisomas į *kirmis = pr. *kirmis. Tiesa, dėl tokio taisymo kai kam kyla šiek tiek abejonių [pvz. Endzelīns SV 178 („laikam“), Toporov PJ II 243–245 („*kirmis, *girmis??“), tačiau jos, man atrodo, yra nereikalingos.
Manau, kad klaida – parašymas girmis (vietoj *kirmis) atsirado šitaip: vertėjo prūso (informanto) tartą neskardųjį (duslųjį) pr. *k- (esantį prieš pr. *-i-) E autorius, veikiamas šio pr. žodžio priebalsių (sonantų) *-rm- (esančių po ir prieš tokį patį pr. *-i-) skardumo atrakcijos, suvokė (okazionaliai) kaip skardųjį (ir parašė raide g-). Prie to bus prisidėjusi ir tokia aplinkybė: vertėjo prūso tartą žodyje pr. *kirmis neskardųjį (duslųjį) pr. *k- [pr. sprogstamųjų priebalsių opozicija – pagal neskardumą (duslumą): skardumą!] E autorius (aišku, gerai mokėjęs vokiškai) identifikavo (okazionaliai) su neintensyviuoju (neįtemptuoju) vok. g [vok. sprogstamųjų priebalsių opozicija – pagal neintensyvumą (neįtemptumą) : intensyvumą!]; į tai atsižvelgiant ir žinant, kad pr. duslieji (neskardieji) ir skardieji priebalsiai E žodynėlyje dažniausiai rašomi teisingai, reikia manyti, kad E originalo (ne jo nuorašo) autorius bent jau šiek tiek mokėjo prūsiškai [o gal jis buvo raštingas (t. y. gerai mokėjęs vokiškai) prūsas?].
Pr. *kirmis „kirmėlė“ buvo masc. arba (masc. >) fem., plg. jo artimiausią giminaitį lie. kir̃mìs „kirmėlė“ fem. (LKŽ V 845t.), 369 kuris (vartojamas ypač žemaičių) pirmykšte savo gimine masc. retai kur mūsų dialektuose besutinkamas (l. c., žr. dar Būga RR I 364t.). Pr. *kirmis „kirmėlė“ = lie. kir̃mìs „t. p.“ = la. *cirmis „t. p.“ (→ *-īs > dial. cirmis „t. p.“) = sl. (masc.) *čьrmь „t. p.“ [žr. ESSJ V 149t. (s. v. čьrmьnъ), Toporov PJ II 244] suponuoja (i-kamienį masc.) balt.-sl. *kirmis „t. p.“ < ide. *ku̯r̥mis „t. p.“ > s. ind. kr̥miḥ „t. p.“, s. air. cruim „t. p.“ (< kelt. *ku̯rimi-) ir pan. (Pokorny IEW I 649). Ide. *ku̯r̥mi- „kirmėlė“ galėtų būti iš *„tas, kuris graužia“ – sufikso *-mi- vedinys iš verb. ide. *ku̯er-/*ku̯r̥- „graužti, kramtyti“, kuris, man rodos, slypi žodžiuose s. ind. cár-v-ati „kram̃to…“ ir kt. (dėl jų žr. Pokorny IEW I 642 s. v. *ku̯eru-).
Suom. kärme „gyvatė“ ir pan. (baltizmas) bei la. cḕrme „Spulwurm“ ir pan. rodo, kad greta balt.-sl. *kirmis „kirmėlė“ egzistavo balt. dial. *kermis „t. p.“ (Būga RR I 365, ME I 378, Trautmann BSW 134, Toporov PJ II 244), kurių šaknies vokalizmo santykis iki šiol nėra išaiškintas: jis arba visai nenagrinėjamas resp. implicite laikomas apofonišku, arba tokiu laikomas explicite (pvz. Trautmann l. c.). Neaiškumų yra ir dėl sl. „kirmėlės“, t. y. yra dėl sl. *kirvis „t. p.“ (su *-v-!) > *čьrvь „t. p.“ (įprastinio dabartinėms slavų kalboms) atsiradimo greta senojo sl. *kirmis „t. p.“ (su *-m-!) > *čьrmь „t. p.“ (dėl tų neaiškumų žr., pvz., ESSJ V 172), žr. toliau.
Man rodos, kad balt. dial. *kermis „kirmėlė“ (vietoj balt. *kirmis „t. p.“) atsirado dėl to, kad pirmykštis balt. *kirmis „t. p.“, seniai praradęs savo darybinę motyvaciją (dėl jos žr. anksčiau), nuo tam tikros epochos buvo imtas suvokti kaip *„kertantis ir pan.“ (plg., pvz., lie. pasakymų: kir̃mėlės iškapójo lapùs Ds), t. y. buvo imtas darybiškai sieti (čia gal veikė ir tabu) su panašiai skambančiu šaknies verb. balt. *(s)ker-/*(s)kir- „pjauti, kirsti ir pan.“ (žr. s. v. kersle) vediniu adj. balt. *kerma- „(at)pjaunantis/(at)pjautas, (at)kertantis/(at)kirstas ir pan.“ (bei su šio vediniu subst. balt. *kerm-en- ir pan., žr. kērmens) > lie. dial. (adj.) ker̃mas „nebetinkamas, susidėvėjęs“ (< *„atplyšęs, atplėštas“ < *„atpjautas, atkirstas ir pan.“), kuris dėl savo reikšmės ir ypač dėl paplitimo geografijos (sutinkamas periferinėse 370 šnektose, žr. LKŽ V 611) yra aiškiai archaizmas (žr. dar s. v. kērmens).
Bus egzistavęs ir panašios reikšmė̃s adj. sl. *kerva- (jo lytis neutr. kervă → subst. sl. *kervă > s. sl. črěvo ir kt., žr. s. v. kērmens) – sufikso *-va- vedinys iš to paties verb. balt.-sl. *(s)ker-/*(s)kir- (žr. anksčiau). Dėl adj. sl. *kerva- „(at)pjaunantis/(at)pjautas, (at)kertantis/(at)kirstas ir pan.“ santykio su adj. balt. *kerma- „t. p.“ plg. adjektyvus lie. šir̃vas „(blau)-grau“//šir̃mas „t. p.“ = la. sir̃ms „(silber)grau“ (žr. s. v. sirmes), balt. *pīrmas „erster“//sl. *pīrvas „t. p.“ (žr. s. v. pirmas), s. ind. śyāváḥ „tamsiai rudas, tamsus“//śyāmáḥ „juodai pilkas, tamsus“ (žr. s. v. sywan) ir kt.
Greta iš to verb. balt.-sl. *(s)ker-/*(s)kir- išvesto adj. sl. (ne balt.-sl.!) *kerva- „(at)pjaunantis/(at)pjautas, (at)kertantis/(at)kirstas ir pan.“ matyt buvo tos pačiõs kilmė̃s senesnis adj. (t. y. ne vien sl.!) balt.-sl. *kirva- „t. p.“, iš kurio bus atsiradę substantyvai a) balt. (fleksijos vedinys) *kirvi̯a- „kirvis“ ir b) sl. (turbūt dial.) *kirva- „pjautuvas“ (žr. ESSJ V 171); čia vargu ar pridera s. ind. kr̥viḥ „tam tikras audėjo įrankis“ (žr. Mayrhofer KEWA I 262). Dėl santykio šitų adj. balt.-sl. *kirva- : sl. *kerva- plg. santykį, pvz., vak. balt. *girba- : sl. *gerba- (žr. s. v. gīrbin). Atrodo, kad būtent su šiuo adj. (balt.-)sl. *kirva- darybiškai siejamas (kontaminuojamas) senasis (balt.-)sl. *kirmis „kirmėlė“ ir buvo perdirbtas į sl. *kirvis „t. p.“ > s. sl. črьvь „t. p.“ ir kt.; plg. tai, kad balt.-sl. *kirmis „kirmėlė“ buvo perdirbtas (tik kitaip) ir senovės baltų dialektuose (žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 368–370 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Demiraj AE 225t.; Derksen EDSIL 93t.; Matasović EDPC 181t.; Matzenauer BKAS 49t.; Mayrhofer EWA I 394t.; Smoczyński SEJL 288t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.