girnoywis „quirne (Handmühle) – gìrnos (rankinės)“ E 317 nom. pl. fem. (žr. toliau). Turime greičiausiai pr. *girnɔiu̯īs (su okazionaliu i-epenthet., parašytu raide -y-) vietoj pr. *girnɔuu̯īs [su pereiginiu u̯ tarp *-ɔ- ir *-u̯- (bilabialio!)] *girnɔu̯īs, t. y. *girnavīs. Tiesa, Endzelīns FBR XV 101 mėgina girnoywis taisyti į *girnouwis, man rodos, irgi skaitytiną *girnɔu̯u̯īs = *girnɔu̯īs, t. y. *girnavīs.
Hipotezė, kad girnoywis = pr. *girnuv- (Trautmann AS 339, Toporov PJ II 245, PKP II 270, plg. Endzelīns SV 178), nėra patikimà: a) girnoywis, atmetus raidę -y- (žyminčią okazionalų 371 i-epenthet., žr. anksčiau), turi segmentą -ow- – raides ow, kuriomis pr. rašto paminkluose (įskaitant ir nomina propria) paprastai žymimas heterosilabinis pr.(*ɔu̯ = *au̯ =) *av, o ne pr. (*uu̯ =) *uv (visa tai plačiau kitur aptarsiu), b) pr. insuwis (žr.) segmentas -uw-, kuriuo bañdoma remti spėjimą girnoywis = pr. *girnuv- (pvz. Trautmann l. c., Toporov l. c.), šio spėjimo iš tikrųjų nė kiek nepalaiko (E žodynėlyje yra ne *insoywis ar pan., o insuwis!).
Seniai žinomas ir neabejotinai teisingas faktas, kad žodis balt. „girnos“ buvo ū-kamienis (fem.) – balt. *girnuv/*girnū-, man rodos, irgi nepritaria hipotezei pr. girnoywis (E) = pr. *girnuv-, žr. toliau.
Seniausias balt.-sl. girnos (girnapusės, Mühlstein) bei girnų (Handmühle) pavadinimas bus buvęs subst. (= subst.1) balt.-sl. (nom. sg. fem.) *gīrnū „girna (girnapusė)“ (> s. sl. žrъny) su (nom.-acc. du. fem.) *gīrnuvī „dvi girnos (girnapusės); girnos (Handmühle)“ (dėl šios *-ī žr. Mažiulis BS 258), (nom. pl. fem.) *gīrnuves „girnos (girnapusės); girnos (Handmühle)“ resp. (acc. pl. fem.) *gīrnuvī́s „t. p.“ (dėl šios *-ī́s žr. Mažiulis BS 195, 259, 299), (gen. pl. fem.) *gīrnuvōn (dėl šios *-ōn žr. Mažiulis BS 260), (dat. pl. fem.) *girnūmṓn(s) [dėl *-mṓn(s) žr. Mažiulis BS 209tt. ir liter.] ir kt. Šio subst.1 dualinės formos balt.-sl. *gīrnuvī (nom.-acc. du. fem.), kontaminuojamos su pluraline balt.-sl. *gīrnuvīs (acc. pl. fem.), pamatu bus gana anksti atsiradęs ir greta minėto subst.1 balt.-sl. *girnū „girna (girnapusė, Mühlstein)“ egzistavęs pl. tantum (t. y. leksikalizuoto pluralio) subst. (= subst.2) balt.-sl. (*gīrnuvī́ +*-s >) *gīrnuvī̃s „girnos (rankinės), Handmühle“ (nom. pl. fem. > s. sl. žrъnъvi „t. p.“ ir pan.) resp. (acc. pl. fem.) *gīrnuvī́s „t. p.“ bei (gen. pl. fem., išlaikant senovinę formą) *gīrnuvōn „t. p.“ ir kt. Balt.-sl. „girnų“ evoliucijos į sl. „girnas“ išsamesnį nagrinėjimą atidėdamas kitam kartui, plačiau sustosiu čia prie balt.-sl. „girnų“ → balt. „girnų“.
Greta subst.1 balt. *gīrnuves (nom. pl. fem.) resp. *gīrnuvōn (gen. pl.) – *gīrnuvī́s (acc. pl. fem.) pagal u-kamienes fleksijas *-aves (nom. pl. fem., masc. u1-kamienė) resp. (gen. pl., u1-kamienė) *-avōn/(u2-kamienė) *uvōn (dėl jų žr. Mažiulis BS 297tt.) 372 atsirado subst.1 balt. (dial.) *gīrnaves (nom. pl. fem.) resp. *girnavōn (gen. pl. fem.) bei (*girnuvī́s →) *girnavī́s (acc. pl. fem.), o dėl to ir greta subst.2 balt. *girnuvī̃s (nom. pl. fem.) susidarė subst.2 balt. (dial.) *girnavīs (nom. pl. fem.) > vak. balt. *girnavī̃s (greta *girnuvī̃s), iš kurio bus išriedėjęs pr. (E girnoywis =) *girnavī̃s (nom. pl. fem., dėl jo žr. dar toliau).
Tarp balt. subst.2 (pl. tantum!) formų *girnuvī̃s/*girnavī̃s (nom. pl. fem. – i-kamienė forma) resp. *girnuvī́s/*girnavī́s (acc. pl. fem. – i-kamienė forma) ir *girnuvōn/*girnavōn [gen. pl. fem. – ne i-, o u-(= K-) kamienė forma] resp. *girnū-mṓn(s) [dat. pl. fem. – ne i-, o ū-kamienė forma] ir pan. buvo prieštaravimas – morfologinis supletyvumas; jis vėliau buvo pašalintas – šio balt. subst.2 paradigma (pl. tantum), turėjusi i- ir u-(bei ū-)kamienes formas, vėliau buvo standartizuota, ir tai įvyko skirtingai baltų dialektuose (to skirtingumo priežastys bus kita proga aptartos).
Formų (subst.2) vak. balt. (nom. pl.) *gīrnavī̃s bei (acc. pl.) *gīrnavī́s (greta senesnių *gīrnuvī̃s resp. *gīrnuvī́s), t. y. i-kamieno formų pagrindu šio vak. balt. subst.2 paradigma pasidarė matyt ištisai i-kamienė (nebesupletyvi).
Ryt. balt. (subst.2) *girnuvī̃s/*girnavī̃s (nom. pl. fem.) paradigmos supletyvumas buvo pašalintas remiantis formomis ne i-kamieno (kaip vak. balt.), o u-(ū-)kamieno – forma gen. (pl. fem.) ryt. balt. *girnuvōn (su ū-kamiene *-uvōn = u2-kamienė *-uvōn)/*girnavōn (turi *-avōn, atėjusią iš u1-kamieno, žr. anksčiau). Pagal (pvz.) la. (nom. pl.) rag-uvas „rogutės“/rag-avas „t. p.“ (fem.!) tipo subst. formų ryt. balt. (gen. pl. fem.) *-uvōn/*-avōn : (nom. pl. fem.) *-uvās/*-avās santykį greta ryt. balt. (gen., pl. tantum) *girn-uvōn/*girn-avōn atsirado ā-kamienis ryt. balt. dial. *girn-uvās/*girn-avās (nom. fem., pl. tantum) > la. (dial.) dzir̃-nuvas/dzir̃navas „girnos, Handmühle; malūnas“ (plg. dar s. v. pelwo).
La. dial. dzir̃n-us „t. p.“ atsirado vėliau – po to, kai (ryt.) balt. *u-kamienė (gen. pl.) *-uvōn (u2-kamienė)/*avōn (u1-kamienė) išvirto į *-ōn (apie tai žr. Mažiulis BS 303t., idem Donum Balt. 336), o dėl to ir forma ryt. balt. (gen., pl. tantum) *girn-uvōn/373 *girn-avōn šnektose (ryt. balt.), jos neišvertusiose į ā-kamienę (žr. anksčiau), davė ryt. balt. (dial.) *girn-ōn (fem.!); šios formos, oponuojamos formai u-(ū-)kamienei ryt. balt. dial. *girn-ū-m- „girnoms“ [dat. pl. fem., t. y. su *-ū- arba (jeigu po *-m- jau buvo išnykęs balsis) su *-ŭ-] ir pan., pamatu atsirado u-kamienis ryt. balt. dial. *girn-ūs (nom. fem., pl. tantum) > la. dial. dzir̃nus „girnos, Handmühle“. Panašios kilmė̃s yra ir (ā-kamienis) lie. gìrnos „Handmühle“ = la. dial. dzir̃nas < ryt. balt. dial. *girnās (nom. fem., pl. tantum), atsiradęs pagal (*girnuvōn/*girnavōn >) *girn-ōn (gen.) = *(rank)-ōn (gen. pl.) : *(rank)-ās (nom. pl.) = x, kur x = *girn-ās (nom. fem., pl. tantum). Iš lie. gìrnos „Handmühle“ (pl.) turime ir lie. dial. gìrna „girnapusė, Mühlstein“ (sg.!), kurio vietoje dažniau yra gìrnãpusė „t. p.“, gìrnakmenis „t. p.“ (la. dzir̃nakmens „t. p.“) ir pan. (plg. pr. malunastabis „t. p.“, žr.).
Minėtas pirmykštis subst. balt.-sl. *girnū „girnapusė; (du., pl.) girnos (Handmühle)“ (fem.) kildintinas iš nomen abstract. fem. (< genus inact.) ide. dial. *gu̯r̥Hnū̆/*gu̯erHnū̆ [< *gu̯r̥Hnu(H)/*gu̯erHnu(H)] > germ. (dial.) *ku̯ernū > go. (asilu)qairnus „(asilo) girnos, (Esels)mühle“. Ide. prokalbės dialektuose buvo ir kitokių šio žodžio variantų (žr. Pokorny IEW I 476t.), pvz.: ide. dial. *gu̯reHu̯(e)n- (> s. ind. grā́van- „akmuo somai traiškyti“ ir kt., žr. Pokorny l. c.). Tuose variantuose slypi ide. *gu̯er(H)- [: *gu̯r̥(H)-], kuris įprastai laikomas adjektyvu ide. *„sunkus“ (žr., pvz., Pokorny l. c.), o man atrodo, kad jis – verb. ide. *gu̯er-(H)-/*gu̯r̥(H)- [< *Hgu̯(e)r(H)-] „sunkų dalyką kelti“ resp. *„būti sunkiai (pa)keliamam“ (iš čia lengvai galėjo atsirasti ir reikšmė *„būti sunkiam“ resp. *„sunkinti“), žr. Mažiulis Blt XX 13t., be to, žr. s. v. garian.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 370–373 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 566; Lehmann GED 44t.; Mayrhofer EWA I 508t.; Orel HGE 228; Smoczyński SEJL 182 išn. 150.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.