Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 379–380 psl.

Glappum

Glappum (acc. sg., lo.) – Varmės vado (Didžiajame prūsų sukilime 1260–1274 m.) vardas (SRP I 99); šis prūsų didvyris, minimas vardu (dk.) Glappe „capitaneus Warmiensium“ (SRP I 99), jo pavaldinio (prūso) buvęs išduotas ir 1272 m. kryžiuočių pakartas vienoje Karaliaučiaus kalvoje, nuo to imtoje vadinti dk. (lo.) Glapponis mons „Glapo kalnas“ (SRP I), o vėliau – (vok.) Rollberg (Karaliaučiuje). Iš vardo (dk.) Glappum (su lo. -um) resp. Glappe (Glapp-onis, su lo. -onis), įprastai perteikiamo lietuviškai Glãpas, atstatyti jo originalų (prūsiškąjį) tarimą nelengva (be to, jį atstatyti niekas nėra mėginęs).
Man rodos, kad šiame dk. Glappum resp. Glappe (jeigu čia -la- nėra = pr. *-le-) slypi pr. (i̯o-kamienis) *Glabīs [jo skardusis *-b- vokiečio identifikuotas su intensyviuoju vok. -p- = (Gla)-pp-(um) resp. (Gla)-pp-(e), plg. s. v. girmis], kuris lietuviškai skambėtų Glãbis (ar Glabỹs). Pr. (avd.) *Glabīs yra matyt iš appell. pr. (subst. mob.) *glabīs „tas, kuris glamonėjamas“ = „glamonėjamasis“ 380 adj. pr. *glaba- „glamonėjamas“ ( verb. pr. *gleb-/*glab- „glamonėti“, žr. s. v. poglabū); plg. pr. (avd.) Glab-un, Glab-une, Glab-ute ir pan. (Trautmann AP 33t. s. v. v. Glabot, Glabŭne, Glabute).

Papildymai / Komentarai

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.