Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 390–392 psl.

goro

goro „fuerstant“ E 42, subst. su pr. *-ɔ̄, t. y. * (nom. sg. fem.). Jo reikšmė yra greičiausiai „žertuvė“ = „ein Loch auf dem Heerde, um das Feuer einzuscharren“, žr. Trautmann AS 341 (ir liter.), Būga RR I 159, II 210, Endzelīns SV 179, Fraenkel LEW 134, Stang Vergl. Gr. 25, Toporov PJ II 279, PKP II 16.
Pr. goro raidės -o- fonetinė vertė, anot Trautmanno, esanti pr. *-ă- (Trautmann BSW 79, žr. ir Mažiulis PKP II 328). Endzelynas iš pradžių spėjo, kad čia raide -o- žymimas balsis galįs būti iš *-ō- (ME I 29 s. v. àizguore, plg. Būga RR III 693, Karulis Donum Balt. 252). Bet vėliau Endzelynas buvo atsargesnis: jam pr. goro – „ar dial. -o- < pirmbaltu a vai ar ō?“ (Endzelīns SV 179). Už šią Endzelyno nuomonę racionalesnė yra Stango, kuriam pr. goro esąs iš pr. *găr- arba iš pr. *gār- (Stang Vergl. Gr. 25, 26). Prie Endzelyno–Stango nuomonės atsargiai linksta ir Toporov l. c. Toks pr. goro fonetinio interpretavimo sunkumas kliudo tinkamai nušviesti šio pr. žodžio darybą, vadinasi, ir pačią etimologiją, kuri šiaip jau nėra nežinoma (žr. toliau). Visi pripažįsta, kad pr. goro artimiausia genetinė paralelė yra lie. gãras „Dampf“ = la. gars „t. p.“. Tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad čia yra matyt pr. goro//lie. gãras (= la. gars) – subst. gretybė, visai panaši į lie. bradà//brãdas (= la. brads), žarà (= serb. zòra)//žãras, lomà//lõmas, pr. keuto//lie. kiáutas, la. smarda (= sl. *smorda)//smar̂ds (= sl. *smordъ) ir t. t. (Skardžius ŽD 43–45). Kitaip sakant, subst. gretybė pr. goro//lie. gãras (= la. gars) rodo, kad pr. (E) goro yra pr. (E) *gărā (o ne *gārā ar pan.); tai ypač paremia pr. (III) gar-r-ewingi – vedinys iš subst. pr. (III) *garā (= E goro) ar *gara- (plg. ME I 604, Trautmann l. c., žr. dar s. v. garrewingi), žr. toliau.
Pr. *garā „žertuvė“ yra iš *„(žarijos, t. y.) kárštos anglys (laikomos žertuvėje, kad neužgestų)“ < *„karštumas, karštis“ > pr. (III) *garā „karštis“ ar *gara- „t. p.“ (žr. s. v. garrewingi). Vadinasi, turime vak. balt. *garā „karštumas, karštis“ 391 (ar ir *gara- „t. p.“) bei ryt. balt. *gara- „t. p.“ (> lie. gãras = la. gars), kurie (kaip subst. gretybė!) yra matyt substantyvais virtusios lytys o-/ā-kamienio adj. balt. *gara- „karštas“ (plg. s. v. gorme), o šis – vedinys iš verb. balt.-sl. *ger-/*gar- „būti karštam, degančiam“; plg., pvz., subst. balt.-sl. *lanka- „lenktumas“//*lankā „t. p.“ (> lie. lañkas//lankà ir kt.) adj. (o-/ā-kamienis) balt.-sl. *lanka- „lenktas“ verb. balt.-sl. *lenk- (plg. Skardžius ŽD 35), plg. dar, pvz., s. v. accodis.
Iš to verb. balt.-sl. *ger- ( sl. *gēr- rus. жар „karštis“ ir kt.)/*gar- „būti karštam, degančiam“ yra lie. gar-ė́ti „degti“ (LKŽ III 126 s. v. sugarė́ti) = la. garêtiês „zu Ende brennen“, s. sl. gor-ěti „degti“ (ir kt.), suponuojantys balt.-sl. *gar-ēti „būti karštam“ (turbūt duratyvą-intensyvą), kuris santykiuoja su pr. (E) *garā (= goro) panašiai, kaip, pvz., lie. sravė́ti „tekėti“ su lie. sravà „tekėjimas“. Plg. dar lie. srovė́ti „tekėti“ : gorė́ti „brennen (in der Kehle beim Genuß scharfer Speise)“, kurie yra a) iš lie. sravė́ti resp. garė́ti, paveiktų šaknies subst. lie. srov- = srovė̃ resp. gor- = gõrė „das Brennen (in der Kehle beim Genußscharfer Speise)“, arba b) išvesti tiesiog iš šių lie. subst., plg. Skardžius ŽD 524. Iš lie. garė́ti : gorė́ti = garúoti : x : garóti „garuoti“ (LKŽ III 139): x1 galėjo atsirasti (x =) lie. gorúoti „būti raudonam iš karščio; karštai geisti“ (LKŽ III 485) ir (x1 =) lie. goróti „labai norėti, trokšti“ (ibd.); plg. santykį, pvz., lie. dūsė́ti : dū́súoti : dūsoti (žr. LKŽ II² s. v. v.). Turbūt panašiu (bet matyt savarankišku) būdu iš sl. (verb.) *gor- atsirado sl. (verb.) *gar- (> serb.-chorv. gárati „uždegti“ ir kt.), plg. sl. (nomina) *gar- (> serb.-chorv. gȃr „suodžiai“, rus. гарь „išdegusi vieta miške“ ir kt.); dėl šių sl. faktų žr. ESSJ VI 101–103.
Atrodo, kad minėti šaknies lie. gor- (< *-ā-) resp. sl. *gar- (< *-ā-) nomina yra savarankiški (paralelūs) vediniai iš verb. lie. gar- (= garė́ti) resp. sl. *gor- (= *gorěti); kaip ten bebūtų, bet iš jų spėti, kad pr. (E) goro esąs arba galįs būti (ne vien pr. *găr-, bet ir) pr. *gār- (Būga RR II 210, Skardžius ŽD 494, Stang l. c., Toporov l. c.), nėra nerizikinga (žr. anksčiau). Tiesa, tą spėjimą, kad pr. (E) goro = pr. *gārā, galėtų remti ypač minėtas lie. gorà, bet šis yra siauras dialektizmas, atsiradęs greičiausiai 392 šalia lie. garóti „garuoti“ (LKŽ III 139), veikiamo lie. goróti (žr. anksčiau), pagal santykį, panašų, pvz., į lie. dujà „labai smulkus lietus“ : lie. dujóti „smulkiai lyti“ (dėl šio lie. verb. darybos žr. Skardžius ŽD 504).
Balt.-sl. (verb.) *ger-/*gar- „būti karštam, degančiam“ yra iš ide. verb. *gher-/*ghor-/*ghr̥- „t. p.“ (jis paprastai laikomas ne ide. verb., o ide. adj., žr., pvz., Pokorny IEW I 493tt.) s. ind. háraḥ „karštis“, gr. θέρος „karštymetis, pjūtis“, θέρομαι „(su)šylu“ ir kt. (Pokorny l. c., Fraenkel LEW 134t.), žr. dar gorme.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 542t.; Derksen EDSIL 178t.; Larsson FsKlingenschmitt 367; Mayrhofer EWA II 804; Rix LIV 219t.; Smoczyński SEJL 157.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.