gramboale „webil (Käfer) – vabalas (karklavabalis, mėšlavabalis ir pan.)“ E 781 = pr. *grambɔ̄lē (t. y. *grambālē) nom. sg. fem., matyt iš senesnio pr. *grambōlē (dėl pr. *-ā- = *-ɔ̄- < *-ō- žr. Mažiulis BS 13–14 ir liter.) = lie. žem. grámbuolė „karkvabalis, medinis vabalas“ resp. (Užnemunės šnektose) grambuolỹs „mėšlavabalis; karkvabalis“ (LKŽ III 509–510), kurie (t. y. lie. grámbuolė bei grambuolỹs) galėtų būti ir kuršių resp. jotvingių kalbos palikimas.
Pr. *grambōlē bei lie. dial. grambuol- < *grambōl- yra iš *„vabalas (karklavabalis, mėšlavabalis ir pan.)“ < *„tas, kuris čež(in)a, skreb(in)a, rėžo“ – sufikso *-ōl- vediniai iš verb. balt. dial. *gramb- „čežėti (čežinti), skrebėti (skrebinti), rėžyti(s)“ (plg., pvz., lie. žyd-uõl-is „žydintis svogūnas“ < „tas, kuris žydi“ ← verb. žyd-ė́ti) < *„skrebėti (skrebinti), rėž(y)ti(s)“ > lie. (žem.) (iš)gram̃b-ti „su dideliu apetitu išvalgyti“ (LKŽ III 509) < *„išrėžti“ (ekspresyvas), (žem., Užnemunės šnektose) gramb-ýti(s) „graibytis, krapštytis; grandyti, krapštyti“ (l. c.); iš čia (iš lie. verb. gramb-) yra ir fleksijos vedinys lie. (Užnemunė) grambỹs „karklavabalis, grambuolys“.
Tas verb. balt. dial. *gramb- „skrebėti (skrebinti), rėž(y)ti(s)“, atmetus jame esantį infiksinės kilmė̃s nazalį *-m- < *-n-, suponuoja verb. balt. *grab- „t. p.“ (žr. s. v. grobis).
Dėl pr. gramboale ir pan. etimologijos plg. Fraenkel LEW 166 (ir liter.), Toporov PJ II 284 (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 395 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Larsson FsKlingenschmitt 362; Matzenauer BKAS 52; Smoczyński SEJL 194.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.