Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 401–402 psl.

Grassute

Grassute (moters vardas), Grasuthe (vyro vardas) ir pan. (žr. Trautmann PN 36, 182, Toporov PJ II 291 ir liter.) = pr. (avd.) *Grazut- [čia dk. -s(s)- yra matyt pr. *-z-] < appell. pr. *grazut- „gražutis, -ė“ – sufikso *-ut- vedinys iš adj. pr. *grazu- „gražus“ (plg. lie. graž-ùt-is, ) = lie. gražùs „t. p.“ (Būga RR I 186, Trautmann PN 182, Endzelīns SV 180, Toporov l. c.) Turime (u-kamienį) adj. balt. *graźu- „gražus“, mano spėjimu, kildintiną iš *„spindintis, blizgantis“ (plg., pvz., v. v. a. schœn „gražus; spindintis, blizgantis“) resp. laikytiną fleksijos vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *greź- „spindėti, blizgėti“ [plg., pvz., lie. adj. *platùs „breit“ verb. (balt.) *plet- „plėsti“], iš kurio bus atsiradęs ir la. (adj.) grezns „puošnus“ – sufikso -na- vedinys (plg., pvz., lie. adj. glẽbnas „gležnas“ verb. glèb-ti). Tas verb. balt. *greź- „blizgėti“ galėtų būti formanto *-eź- [< ide. *-(e)g(h)-] vedinys iš verb. balt. *gr-/*ger- „spindėti, blizgėti“ < verb. ide. *gher-/*ghr̥- „t. p.“ [su ide. *gh-, virtusiu (be asibiliacijos) į balt. *g-, plg. Pokorny IEW I 441t. s. v. 3. ǵher-]. Šį verb. balt. *greź- dėl darybos plg., pvz., su verb. balt. dial. *gleź- „susispausti“ (> lie.glèž-ti „weich, schlaff werden“) – formanto *-eź- [< ide. *-(e)g(h)-] vediniu iš verb. balt. *gl-/*gel- „t. p.“ < ide. *gel-/*gl̥- „t. p.“ (žr. Fraenkel LEW 157 s. v. glèžti). Iš to paties verb. ide. *gher-/*ghr̥- „spindėti, blizgėti“ yra ir balt.-sl. *źer- „t. p.“ [su ide. *gh-, virtusiu (asibiliaciškai) į balt.-sl. *ź-] > lie. žėr-ė́ri „im Glanze strahlen“ ir kt. (Pokorny l. c.) Kad čia (genetiškai toje pačioje morfemoje) vienu atveju iš ide. *gh- turime neasibiliuotą („kentumišką“) balt. *g-, kitu – asibiliuotą („satemišką“) balt.-sl. *ź-, plg., pvz., s. v. v. balgnan, balsinis.
Pr. (adj.) *grazu- „gražus“, tiksliau sakant, lie. gražùs „t. p.“ ir pan. kilmę kitaip aiškina Toporov KSIS XXXV 73tt., Kiparsky 402 Kratylos XI (1–2) 77tt., ESSJ XII 96. Žr. dar Fraenkel LEW 165 („Etym. unklar“).

Papildymai / Komentarai

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.