gremsde „nasezule (Nasensäule) – kremzlė (nosies)“ E 87 nom. sg. fem. (žr. dar PKP II 18, išn. 27) = pr. *gremzdē „kremzlė“. Jo, kaip ir lie. kremzlė̃ „t. p.“, kremslė̃ „t. p.“, la. (s)krim̃slis „t. p.“ ir pan. kilmę nagrinėjant, reikia visų pirma neišleisti iš akių, kad šitie žodžiai priklauso ekspresyviajai leksikai – yra ekspresyvai. Jau vien dėl to pr. (E) gremsde taisyti į *gremsle (Nesselmann Thes. 52, Trautmann AS 342) arba skaityti *kremzdē (Būga RR I 285) nėra jokio reikalo (plg. ir Endzelīns SV 181, Toporov PJ II 301t.).
Pr. *gremzdē „kremzlė“ bei jo artimiausias giminaitis la. gre̹mzdi „Abschabsel“ (Endzelīns l. c.) laikytini fleksijų vediniais iš verb. balt. dial. *gremźd- (praes.-praet.) su jo (*gremźd- + *-t- >) *gremźt- (inf.) „graužti, skusti, krimsti“, kurio veldinys yra verb. lie. dial. grémžda (grémždžia, praes.) grémždė (praet.) grémžti (inf.) „skusti, gramdyti“ greta (senesnių to paties verb. lyčių) grémžia grémžė grémžti „t. p.“ (LKŽ III 564) = la. grem̃zt „graužti, krimsti“; plg. Endzelīns l. c. ir Toporov l. c. (jiems pasiliko nežinomas lie. grémžda grémždė grémžti).
Turime verb. balt. *gremź- „skusti, trinti, graužti“ – formanto *-ź- vedinį iš balt. *grem- „t. p.“ (žr. Fraenkel LEW 172 s. v. grõmulas) < ide. dial. *ghrem- „t. p.“, o šis – formanto *-(e)m- vedinys iš ide. *gher-/*ghr̥- „braukti, rėžti(s), trinti(s), trupinti (trupėti)“ (Pokorny IEW I 458) = *„rėžti suk(ioj)ant“, žr. dar s. v. grauwus, grīmons, grosis.
Pr. *gremzdē „kremzlė“ bei la. gre̹mzdi „Abschabsel“, kurie, kaip minėta, laikytini fleksijų vediniais iš balt. dial. verb. *„graužti (skusti, krimsti)“ praes.-praet. kamieno *gremźd-, bus atsiradę iš *„tai, kas (ap-, su)gráužiama, (ap)gráužta“; su pr. *gremzdē dėl darybos plg., pvz., lie. sklendė̃ „velkė“ < *„tai, kuo (už)skleñdžiama, 407 (už)sklę̃sta“ – fleksijos vedinį iš verb. lie. sklę̃sti praes.-praet. kamieno skleñd-. Tie pr. *gremzdē ir la. gre̹mzdi tarpusavy santykiauja panašiai, kaip lie. kremslė̃ [iš jo, ekspresyvo, yra matyt ir lie. kremzlė̃ (pakeičiant -s- „ekspresyvesniu“ -z-)] ir la. kre̹msli „Abnagsel“, kurie, būdami vediniai (sufikso -sl-) iš balt. verb. *„graužti (krimsti)“ praes. kamieno *kremt-, atsirado iš *„tai, kas (ap-, su)gráužiama“; o lie. dial. krimslė̃ „kremzlė“ (LKŽ VI 594) bei la. (s)krim̃slis „t. p.“, kaip vediniai (to paties sufikso -sl-) iš to paties balt. verb. praet. kamieno *krimt-, išriedėjo iš *„tai, kas (ap)gráužta“. Dėl kitų šaknies lie.-la. verb. kremt-/krimt- „graužti, krimsti“ žodžių (jie – ekspresyvai!) žr. s. v. krumstus. Plg. dar Toporov l. c.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 406–407 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 53; Smoczyński Blt XXVIII (1) 77, SEJL 315t., ALL LVIII 81.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.