gruntan „grund (Grund) – pamatas“ III 11113 [6919] acc. sg. masc. (turbūt masc.) su nom. sg. (masc.) *grunts < *gruntas „t. p.“ – skolinys iš vok. grunt „t. p.“ (plg. Grund „t. p.“), plg. la. gruñte 418 (gruñts) „t. p.“ – skolinį iš v. v. ž. grunt „t. p.“ (Fraenkel LEW 173 ir liter.); lie. gruñtas „Grund, Boden“ – skolinys iš lenk. grunt „t. p.“ < vok. grunt „t. p.“ (Fraenkel l. c.). Žr. dar Toporov PJ II 319 (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 417–418 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.