gulbis „swane (Schwan) – gulbė“ E 717 nom. sg. = pr. *gulbīs (i̯o-kamienis, masc.) arba (tai gal mažiau patikima, žr. toliau) pr. *gulbis (i-kam., fem.).
Pr. gulbis „gulbė“ galėtų būti i̯o-kamienis (masc.) pr. *gulbīs „t. p.“ = lie. gul̃bis „t. p.“ = la. gùlbis „t. p.“ < balt. (i̯o-kam.) *gulbīs (< *gulbi̯as) „t. p.“ (Trautmann BSW 101), greta kurio nebesunku atsirasti ir lyčiai (ē-kamienei fem.) balt. dial. *gulbē „t. p.“ > lie. gul̃bė (plg., pvz., lie. lokỹs : lokė̃). Lie. dial. gul̃bas „gulbinas“ (LKŽ III 705) yra naujadaras, atsiradęs greta lie. gul̃bė pagal santykį lie. draũgas : draũgė ir pan.
Lie. dial. gulbìs „gulbė“ (i-kam. fem., žr. LKŽ III 706) yra turbūt ne koks nors perdirbinys iš ē- ar i̯o-kamienės „gulbės“ (tokį perdirbimą nelengva pagrįsti), o morfologinis archaizmas, suponuojantis seniausią fem. (i-kamienį) balt. *gulbis „gulbė“, greta kurio vėliau (bet visgi gana seniai) bus atsiradusi ir masc. lytis (t. y. i̯o-kamienė) balt. (dial.) *gulbīs „t. p.“ (< *gulbi̯as). Taigi manyti, kad pr. gulbis buvo ne pr. (i̯o-kam.) *gulbīs, o pr. (i-kam.) *gulbis (Eckert ZfSl XIX 223), neturime tvirto pamato.
Balt. *gulbis „gulbė“ (fem.) resp. *gulbi̯as „t. p.“ (masc.) suponuoja (balt.-sl. *gulbis „t. p.“ (fem.) resp. *gulbi̯as „t. p.“ (masc.) → sl. *kulpis „t. p.“ (fem.) resp. *kulpi̯as „t. p.“ (masc.) > *kъlpь „t. p.“ (plg. Trautmann l. c., Toporov PJ II 330tt. ir liter.).
422 Balt.-sl. *gulbis „gulbė“ (i-kam.) yra matyt iš *„ta, kuri skleidžia tam tikrą balsą, rėkauja“ [t. y. „gulbė giesmininkė, Cygnus cygnus (L.)“] – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *gulb- „skleisti tam tikrą garsą, rėkauti“ [dėl darybos plg., pvz., lie. vagìs „tas, kuris vagia“ (i-kam.) ← võg-ti] < ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *ghl̥b(h)-/*ghelb(h)- „t. p.“ [> germ. : šved. galp-a „rėkauti (kai kuriems paukščiams)“, v. v. a. gëlpfen, gëlfen „rėkauti“ ir kt., žr. Vries AEW 170, Toporov PJ II 333], kuris laikytinas formanto *-b(h)- išplėstu verb. ide. *ghel-/*ghl̥- „t. p.“ (žr. Pokorny IEW I 428), atsiradusiu galbūt onomatopėjiškai. Plg. Trautmann AS 344, Berneker SEW I 660 (ir liter.), Vries l. c., Toporov l. c.
Visose baltų kalbose yra nemaža su žodžiu „gulbė“ susijusių toponimų (žr., pvz., Toporov PJ II 333t. ir liter., Vanagas HŽ 126t.). Tačiau kai kurie „gulbiški“ hidronimai (seniausi), man rodos, bus atsiradę „negulbiškai“, t. y. tiesiog iš minėto verb. balt.(-sl.) *gulb-, ir tik vėliau jie buvo susieti su žodžiu „gulbė“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 421–422 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 12; Derksen Blt XXXIV (1) 69tt., EDSIL 197, 261; ESSJ VII 190, XIII 189t.; Matzenauer BKAS 54; Smoczyński SBS II 72, SEJL 209.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.