Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 20–22 psl.

yccroy

yccroy „wade (Wade) – blauzda“ E 142 nom. pl. masc. = pr. *ikrɔ̄i, t. y. *ikrāi (su cirkumfleksine kirčiuota fleksija *-āi) < *ikraĩ (tiksliau – *ikrãi, plg. Schmid Verb. 8), plg., pvz., (pallaps)-aey „paliepimai“ (I 51 = II 51, nom. pl. masc.) = pr. *-āi < *-aĩ (žr. pallaips); plg. dar, pvz., s. v. ennoys (dėl cirkumfleksinio diftongo -oy- = pr. -ɔ̄i-, t. y. *-āi < *-aĩ-). Laikyti pr. yccroy lytimi nom. du. fem. (Bezzenberger BB XXIII 303) nėra pamato. Suponuoti, kad dėl pr. gennai ir pan. (nom. pl. fem.) arba clattoy šis yccroy esantis nom. pl. fem. (Trautmann AS 227, 346, 21 Toporov PJ III 36), irgi nepatikima: pr. gennai ir pan. fleksija -ai (nom. pl. fem.) yra matyt benykstančios (t. y. ne E sudarymo, o daug vėlesnių laikų!) pr. kalbos – III kat-mo pr. šnektõs padaras (plg. Mažiulis PKP II 128, išn. 150), o pr. clattoy – greičiausiai nom. pl. masc. (žr. clattoy).
Dėl vok. (E 142) wade „blauzda“ (ne pl., o sg., žr. Endzelīns SV 183) reikia pr. yccroy = *ikrāi (nom. pl. masc.) versti ne į (pl.) „blaũzdos“ (sic, pvz., Būga RR III 653, Mažiulis PKP II 20, 261), o į (sg.) „blauzda“. Tiksliau sakant, čia turime pr. (nom. pl. masc. *ikrāi <) *ikraĩ „vienos blauzdos minkštimas (blauzda, die Wade); abiejų blauzdų minkštimas (blaũzdos, die Waden)“ (nebaritonas vietoj senesnio baritono) = lie. (nom. pl. masc.) ìkrai „t. p.“ (žr. LKŽ IV 32 s. v. ìkrai). Šis vienos ir abiejų blauzdų minkštimą reiškęs pr.-lie. *ikrai (nom. pl. masc.) – plurale tantum yra greičiausiai perdirbinys iš pr. resp. lie. singulare tantum, suponuojančio balt. (nom.-acc. sg. neutr.) *ikră „vienos bei abiejų blauzdų minkštimas“, iš kurio išriedėjo la. dial. (sg. masc.) ikrs „vienos blauzdos minkštimas“ = „blauzda“ resp. la. (pl. masc.) ikri „abiejų blauzdų minkštimas“ = „blaũzdos“.
Greta minėto subst. balt. (neutr., sg. tantum) *ikră bus egzistavęs semantinis homonimas subst. balt. (neutr., sg. tantum) *ikră „ikrai (jų masė)“ (ikrų – žuvies kiaušelių būna paprastai ne vienas!), iš kurio išriedėjo lie. dial. (sg. masc.) ìkras „ikrai (žuvies kiaušeliai)“ [pvz.: mūs duona kaip ìkras „mūsų duona kaip ikrai (be ašakų)“ LKŽ IV 33 s. v. ìkras] resp. (ppr. pl.) ìkrai „t. p.“ [> lie. dial. (Ds) ikraĩ „t. p.“, plg. minėtą nebaritoną pr. *ikraĩ, kildintiną iš baritono] = la. ikri „t. p.“; iš čia nebesunku suprasti, kaip atsirado ir lie. ìkras „vienas žuvies kiaušelis“. Jau ir dėl to, kad reikšmių „blauzda (jos minkštimas)“ ir „ikrai (jų masė)“ sambūvis visiškai galimas (žr. Sławski SEP I 448 ir liter., Toporov PJ III 36t. ir liter., ESSJ VIII 218 ir liter.), minėtus balt. (neutr., sg. tantum) *ikră „vienos bei dviejų blauzdų minkštimas“ ir balt. (neutr., sg. tantum) *ikră „ikrai (jų masė)“ reikia vesti iš vieno subst. – iš balt. (neutr., sg. tantum) *ikră „tam tikrą pasipūtimą (pasipūtimus) turintis minkštumas“ = sl. (neutr., 22 sg. tantum) *ikră „t. p.“ > *jьkro „blauzda (jos minkštimas); ikrai (jų masė)“ > ček. dial. ikro „blauzda (jos minkštimas)“ resp. rus. икро „ikrai (jų masė)“ ir kt. (ESSJ VIII 217t.).
Tas balt.-sl. (neutr., sg. tantum) *ikră „tam tikrą pasipūtimą (pasipūtimus) turintis minkštumas“, man rodos, yra iš *„į jeknas (kepenis) panašus minkštumas“ = *„jekniškumas (į jeknas panašumas)“ – substantyvu virtusi neutr. lytis *ikră adjektyvo balt.-sl. *ikra- „jekniškas (į jeknas panašus)“ (plg., pvz., s. v. garian), o šis laikytinas fleksijos vediniu (su šaknies vokalizmo apofoni-ja) iš heteroklitinio subst. balt.-sl. (neutr., sg. tantum) *i̯ekr̥ „jeknos“ (nom.-acc. sg.) resp. (kitų linksnių formose) balt.-sl. *i̯ekn- „t. p.“ (žr. s. v. I lagno). Panašiu būdu iš pastarojo balt.-sl. *i̯ekn- buvo išvestas adj. balt.-sl. *iknă (neutr.) subst. balt.-sl. dial. *iknă (neutr.) balt.-sl. dial. *iknă „ikrai (jų masė)“ > luž. aukšt. jikno „t. p.“ (ESSJ VIII 216).
Šalia to adj. balt.-sl. *ikra- „jekniškas“ (masc., neutr.), aišku, egzistavo ir adj. balt.-sl. *ikrā- „t. p.“ (fem.), iš kurio minėtu būdu (plg. dar s. v. garian) atsirado subst. balt.-sl. (fem.) *ikrā „jekniškumas“ > *„tam tikrą pasipūtimą (pasipūtimus) turintis minkštumas“ ir pagaliau – balt.-sl. (dial.) *ikrā „blauzda (jos minkštimas); ikrai (jų masė); ir pan.“ (fem.) > bulg. икра „t. p.“ ir kt., taip pat rus. dial. и́кра „(ledo) lytis“ (< *„suminkštėjęs ledas“ < *„tam tikras minkštumas“), икра́ „мышца, c помощью которой сгибаются кисть и пальцы руки“ (< *„tam tikras minkštumas“) ir pan. (dėl šios slavų medžiagos žr. ESSJ VIII 217t.). Panašios kilmė̃s turbūt yra ir la. dial. ikra „ikrai (jų masė)“ (ME I 704 s. v. II ikri).
Dėl čia nagrinėtų baltų ir slavų žodžių kilmė̃s, kuri jų darybos istorijos aspektu iki šiol, deja, per mažai analizuota, plg. Vasmer ESRJ II 125t. (ir liter.), Fraenkel LEW 183, Sławski SEP I 147t. (ir liter.), Toporov PJ III 36t. (ir liter.), ESSJ VIII 218t. (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 210; Matzenauer BKAS 55; Smoczyński SEJL 218; Vaan EDL 296.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.