ylo „ale (Ahle) – yla“ E 510 = *īlɔ̄, t. y. *īlā (nom. sg. fem.): lie. ýla „t. p.“, la. ĩlęns „t. p.“ – vedinys matyt iš la. *īla „t. p.“
Šitie lie. ir la. žodžiai yra turbūt skoliniai (la. *īla – gal per kuršių kalbą) iš pr. *īlā, o šis – iš go. *ēla „yla“, kurio balsis *ē, siauresnis už pr. (vak. balt.) *ē, buvo identifikuotas su pr. *ī (Būga RR II 291t., ME I 836, Endzelīns SV 184, Fraenkel LEW 183, 25 Kluge EWDS 9, plg. Toporov PJ III 44). Tokios visų priimtos nuomonės neatmesdamas Toporovas atsargiai kelia alternatyvią hipotezę, pagal kurią žodžiai pr.-lie.-la. „yla“ – ne skoliniai (iš gotų kalbos), o savi (baltiški), plačiau apie visa tai žr. Toporov PJ III 44tt.
Šita Toporovo hipoteze nelengva patikėti, kadangi ji neišsprendė ir, man rodos, vargu ar gali išspręsti svarbiausią to balt. *īlā (laikant jį neskoliniu!) etimologijos problemą – jo darybos istorijos problemą: gretinimas pr. *īlā „yla“ ir pan. su lie. ìltis „Hauzahn“ ir kt. (Toporov PJ III 45), neišanalizavus visų tų žodžių darybos istorijos, beveik nieko neduoda jų etimologijai. Prielaidai, kad pr. *īlā „yla“ galįs būti net ir iš ide. *ēlā (Toporov PJ III 44), pritarti jau visiškai negalėčiau: manyti, kad pr. pamedėnų (E žodynėlio) šnektos balsis *ī kai kur [čia tùrima galvoj fleksija pr. (E) *-ī (žr., pvz., asy)] esąs iš *ē (Toporov l. c.), nerandu jokio pamato (žr., pvz., s. v. asy).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 24–25 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SEJL 218.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.